Laidojimo pašalpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Laidojimo pašalpa - socialinės paramos pašalpa, mokama mirus asmeniui.

Teisė į pašalpą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje mokama mirus (LR įstatymo Dėl paramos mirties atveju 1 str.)[1]:

  • Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
  • Lietuvoje - užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės), turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Lietuvoje - asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą.

Teisės į pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – mirties liudijimo išdavimo data).

Pašalpa išmokama mirusių asmenų šeimos nariui ar kitam juos laidojančiam asmeniui (toliau - laidojantis asmuo). Pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis). Šiuo atveju pašalpa išmokama vienam iš gimusio negyvo vaiko tėvų arba jį laidojančiam asmeniui.

Dydis, prašymo pateikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pašalpa yra 8 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (LR įstatymo Dėl paramos mirties atveju 2 str.). Pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į pašalpą, galiojusio MGL dydį. Pašalpa mokama iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetams skaičiuojant jų finansinius rodiklius. Ji turi būti išmokėta besikreipiančiajam ne vėliau kaip per 24 valandas po kreipimosi (LR ĮDPMA 3 str.). Pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybę pagal mirusio asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą, mirties liudijimą (išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas) ir pažymėjimą laidojimo pašalpai gauti. Teismas gali atnaujinti terminą, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Tokiu atveju kartu su kitais dokumentais savivaldybei pateikiamas teismo nutarties nuorašas. Laidojantis asmuo bylose dėl nurodyto termino atnaujinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]