Labanoro ežeras

Koordinatės: 55°15′42″ š. pl. 25°48′6″ r. ilg. / 55.26167°š. pl. 25.80167°r. ilg. / 55.26167; 25.80167
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Labanoro ežeras
Vieta Švenčionių rajono savivaldybė, Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 0,577 km²
Kranto linijos ilgis 4,87 km
Kilmė termokarstinis
Vidutinis gylis 4,8 m
Didžiausias gylis 8,7 m
Išteka Labanoras
Žemėlapis rodantis vietą.
Labanoro ežeras
Koordinatės 55°15′42″ š. pl. 25°48′6″ r. ilg. / 55.26167°š. pl. 25.80167°r. ilg. / 55.26167; 25.80167

Labanoro ežeras – ežeras Lietuvoje, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į rytus nuo Labanoro, Labanoro girioje, įpiečiau prie plento  114  MolėtaiKaltanėnaiIgnalina .

Iš šiaurės, rytų ir pietų pusės auga miškas, vakariniame krante – dirbami laukai, pievos. Iš ežero išteka Peršokšnos intakas Labanoras. Ežeras priklauso Žeimenos baseinui. Ežero pratakumas 67 %.

Plotas 57,7 ha. Ilgis iš šiaurės vakarų į rytus 2,05 km, didžiausias plotis 0,41 km. Paviršiaus altitudė 148,5 m. Didžiausias gylis 8,7 m, vidutinis gylis 4,8 m. Baseino plotas 6,1 km². Krantai žemi, pelkėti (ypač šiaurvakarinis), tik pietinis statesnis ir aukštesnis. [1] Ežeras termokarstinės kilmės.[2]

Labanoro ežeras priklauso Labanoro regioniniam parkui. Prie ežero įsikūrę Aukštasalės (pietuose) ir Šlapimo (pietvakariuose) kaimai. Šiaurvakarinėje pakrantėje yra įrengta stovyklavietė, šiaurrytine pakrante eina Labanoro girios pažintinis takas.

Ežero vardas gali būti kilęs nuo miestelio vardo. Jeigu ežero vardas ankstesnis, jo kilmė gali būti aiškinama taip: žodis dvikamienis, jo sandas lab- kilęs iš loba ('loma, dauba'), o nor- perdirbtas iš *nar- (< nerti, naras).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Labanoras 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 391 psl.
  2. Labanoro ežeras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 462
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 177