LSMU biblioteka ir informacijos centras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°55′03″ š. pl. 23°55′27″ r. ilg. / 54.91750°š. pl. 23.92417°r. ilg. / 54.91750; 23.92417

LSMU biblioteka ir informacijos centras
LSMU Biblioteka ir informacijos centras. logo.jpg
Kauno klinikos 2007-07-28.jpg
Įkurta 1923 m.
Vieta Kaunas, Eivenių g. 6
Lankytojai {{{lankytojai}}}
Bibliotekos fondas 685 894 vnt. (2019m.)
Darbuotojai MA - 35, VA - 7
Generalinė
direktorė
Interneto svetainė http://www.lsmuni.lt/
Kontaktai {{{kontaktai}}}

LSMU biblioteka ir informacijos centras – didžiausios Lietuvoje sveikatos specialistų rengimo mokyklos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliotekos ištakos siekia 1923 m., kai buvo pradėtas formuoti Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto bibliotekos fondas. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą į dvi savarankiškas aukštąsias mokyklas, Kauno medicinos institutui (KMI) buvo perduotas buvusio Medicinos fakulteto bibliotekos fondas ir įkurta KMI biblioteka.

Tuo metu bibliotekos fondą sudarė 17 000 egz., veikė 60 vietų skaitykla. 1956 m. įrengta atskira mokslo darbuotojų skaitykla, pradėtos kurti bibliografinės kartotekos, organizuotas atskiras bibliografinis-informacinis literatūros fondas, pradėta teikti nuolatinė einamoji bibliografinė informacija katedroms. 1957 m. įkurta KMI darbuotojų personalijų kartoteka.

Bibliotekai knygas iš savo asmeninių bibliotekų dovanojo profesoriai Petras Avižonis, Petras Raudonikis, Pranas Mažylis, Benediktas Šaulys, docentai Juozas Nemeikša, Andrius Matulevičius, gyd. Andrius Domaševičius bei prof. Vlado Lašo, prof. Prano Mažylio artimieji ir kt. 1960 m. bibliotekos pastangomis institute pradėtas dėstyti bibliografijos pagrindų kursas. 1964 m. bibliotekoje įsteigti trys skyriai: informacinis-bibliografinis, skaitytojų aptarnavimo ir literatūros komplektavimo bei tvarkymo.

1983 m. bibliotekoje sukurta automatizuota publikacijų apskaitos posistemė (publikacijos). 1993 m. įrengtas bibliotekos kompiuterių tinklas. Nuo 1993 m. veikė integrali informacinė bibliotekos sistema ALISE, sukurta Latvijos universiteto programuotojų. Nuo 1993 m. bibliotekoje pradėtos komplektuoti medicinos duomenų bazės lazeriniuose diskuose (CD).

19891998 m. biblioteka vadinta KMA biblioteka.

Nuo 1993 m. biblioteka Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) dokumentacijos centro, Europos medicinos informacijos ir bibliotekų asociacijos (EAHIL) narė. 1995 m. bibliotekos kompiuterių tinklas prijungtas prie interneto. 1998 m. biblioteka tapo Šiaurės šalių sveikatos ir med. informacijos asociacijos (NAHMI) narė. 1998 m. bibliotekos mokslinės informacijos skyriuje (KMUK MLK, Eivenių g. 4) įrengta 10 vietų kompiuterinė klasė.

Nuo 2000 m. biblioteka dalyvauja LABA (Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų direktorių asociacija) veikloje. Nuo 2002 m. direktorė išrinkta asociacijos pirmininke. 2001 m. kartu su Lietuvos universitetų bibliotekomis įsigyta nauja bibliotekų informacijos sistema ALEPH-500 (Izraelis, ExLibris). 2002 m. KMU mokslinių publikacijų DB perkelta į bibliotekos informacinę sistemą „Aleph“ bei LieMSIS PDB. Nuo 2002 m. biblioteka dalyvauja LMBA (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija). Bibliotekos direktorė išrinkta į asociacijos tarybą. 2002 m. biblioteka tapo Baltijos šalių medicinos bibliotekų asociacijos (viena steigėjų) nare.[1] 2004 m. KMU bibliotekoje (A. Mickevičiaus g. 9) įrengta 6 vietų kompiuterinė klasė. 2005 m. pradėta eksploatuoti nauja duomenų bazė – Elektroninės tezės ir disertacijos (ETD).

2004 m. patvirtintas naujos bibliotekos projektas. 2004–2006 m. naujos bibliotekos statyba.

2006 m. LMBA pristatyta, KMU bibliotekos direktorė Meilė Kretavičienė laimėjo LR Kultūros ministerijos premiją už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. 2007 m. LR Kultūros ministerijos sudarytos ekspertų komisijos sprendimu Geriausio 2006 m. bibliotekininko vardas suteiktas bibliotekos direktorei Meilei Kretavičienei.

2007 m. kovo 6 d. biblioteka persikėlė į tarptautinius universiteto bibliotekos standartus atitinkantį keturių aukštų pastatą (archit. Gražina Janulytė-Bernotienė).[2] Pažangiausia RFDI technologijų sistema bibliotekoms (vienintelė Lietuvoje) užtikrina knygų saugumo kontrolę, knygų registracijos ir grąžinimo savitarnos sistemos veiksmingumo privalumus. Bibliotekoje ir informacijos centre vartotojai gali naudotis 6 skaityklomis, kuriose yra 544 darbo vietos, iš jų – 130 kompiuterizuotos, taip pat 3 grupinio mokymosi kabinetais, 8 vietų multimedijos kabinetu, 12 vietų mokomąja kompiuterių klase, 2 seminarų ir konferencijų salėmis. Dėl lankytojų patogumo veikia knygų savitarnos registracijos ir grąžinimo RFID Bibliotekos sistema, dokumentų kopijavimo ir spausdinimo savitarnos sistemos, belaidis kompiuterių tinklas, nuotolinės prieigos prie LSMU prenumeruojamų duomenų bazių paslauga per VPN ir Ezproxy, skaitytojų informavimo elektroniniu paštu paslauga.

2009 m. oficialiai patvirtas Kauno medicinos universiteto bibliotekos ir sveikatos mokslų informacijos centro vardas, tai tapo ir naujų bibliotekai keliamų siekių, reikalavimų ir tikslų atspindžiu, t. y. sukurti naują šiuolaikinę daugiafunkcionalę universitetinę biblioteką – sveikatos informacijos centrą, teikiantį tradicines ir virtualias paslaugas. Transformuoti tradicinę biblioteką į „mokymo įrankį“, kurio pagalba būtų suderinti mokymo ir mokslinio tyrimo procesai – pradedant nuo informacijos paieškos iki mokslinio darbo pateikimo (kopijavimo, spausdinimo, įrišimo).

2010 m. kovo 18 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija sujungti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. KMU ir LVA bibliotekos sujungtos ir pavadintos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centru (LSMU biblioteka ir informacijos centras).

2011 m. Įdiegta VPN (VPN- Virtual Personal Netvork) programa, suteikianti bibliotekos skaitytojams galimybę prisijungti prie prenumeruojamų duomenų bazių ne iš LSMU kompiuterių tinklo.

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bibliotekos dokumentų fondas: fiziniai vienetai – virš 685 894. MA bibliotekoje – virš 591 251, VA bibliotekoje – virš 94 643 (2019 m. sausio 1 d.);
  • MA atviras fondas - 124 739 fiziniai vienetai, 5 žmogaus anatomijos modeliai, 10 plakatų;
  • Biomedicinos mokslų tematika – virš 80 proc.;
  • Registruotų vartotojų skaičius – 13 918;
  • Apsilankymai – 320 381;
  • Per metus vartotojai pasinaudojo 363 692 bibliotekos dokumentais (išdavimai, pratęsimai, išduotis vietoje). Vietoje naudoti – 91 630 vnt. (išduoti į namus – 272 062 vnt.);
  • 2019 m. sausio 1 d. VA bibliotekos fondas: 94 643 fizinių vienetų, 25 690 pavadinimų;
  • Apsilankymų skaičius VA bibliotekoje per metus – 38 543;
  • Per metus VA bibliotekos lankytojai naudojosi 84 660 dokumentais (išdavimai, pratęsimai, išduotis vietoje), iš kurių 42 039 vnt. išduoti į namus;
  • Darbo vietos skaitytojams (VA bibliotekoje) - 68 (iš jų - 20 darbui kompiuteriu);
  • Darbuotojų skaičius – Medicinos akademijoje (MA) – 35, Veterinarijos akademijoje (VA) – 7.

Paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teikiamos paslaugos:

  • knygų skolinimas į namus;
  • išankstinis leidinių rezervavimas internetu;
  • belaidis kompiuterių tinklas;
  • planšetinių kompiuterių skolinimas;
  • knygų registracijos ir grąžinimo savitarna;
  • straipsnių užsakymas iš užsienio informacijos tarnybų;
  • informacijos paieška duomenų bazėse;
  • kopijavimas, spausdinimas;
  • elektroninių tezių ir disertacijų talpinimas į ETD informacinę sistemą;
  • elektroninių leidinių talpinimas į eLABa;
  • plakatų maketavimas ir spausdinimas;
  • 3D spausdinimas;
  • dokumentų įrišimas;
  • publikacijų sąrašų parengimas;
  • mokymo kursai;
  • Nuotolinė prieiga per LSMU virtualų tinklą (VPN), EZproxy.

Technologijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aleph LIS, SFX, Metalib (ExLibris);
  • RFID Bibliotekos sistema (3M);
  • Belaidis tinklas (Siemens);
  • WiFi VOIP telefonai (Siemens);
  • Tinkliniai spausdintuvai (Gespage/Cartadis);
  • Plakatų spausdintuvas (HP);
  • Įrišimo aparatas (Opus);
  • Knygų aplenkimo aparatas (CoLibris).

Vartotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LSMU Bibliotekoje ir informacijos centre: 6 skaityklos (544 vietos, iš jų – 143 kompiuterizuotos), 3 grupinio mokymosi kabinetai, 8 vietų multimedijos kabinetas, 12 vietų mokomoji kompiuterių klasė, 2 seminarų ir konferencijų salės.

2019 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 13 918 registruotų vartotojų – tai studentai, dėstytojai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos personalas ir pacientai, keturių MTI darbuotojai, mokymo kursų klausytojai, lankytojai iš kitų miesto medicinos įstaigų, farmacijos kompanijų darbuotojai.

Apsilankymai – 320 381. Per metus vartotojai pasinaudojo 363 692 bibliotekos dokumentais. Vietoje naudoti – 91 630 vnt. (išduoti į namus – 272 062 vnt.). VA bibliotekoje: apsilankymai - 38 543, išduota dokumentų - 84 660 , į namus - 42 039.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1951–1959 m. – Ona Jakubėnaitė;
  • 1960–1961 m. – Kostas Vaitkevičius;
  • 1962–1975 m. – Olga Peikštenienė;
  • 1975–1992 m. – Benjaminas Kaluškevičius;
  • Nuo 1993 m. – Meilė Kretavičienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kauno medicinos universiteto biblioteka ir sveikatos mokslų informacijos centras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 619 psl.
  2. http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis158

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]