LG Tk serijos lokomotyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1932 m. „Škodos“ gamykloje pagamintas Lietuvai skirtas lokomotyvas Tk

Tk – serijinis keleiviniams sąstatams vežti skirtas lokomotyvas, Lietuvos geležinkelių užsakymu 1932 m. suprojektuotas ir pagamintas „Škodos“ gamykloje Pilzene (Čekoslovakija).

Iš viso buvo išleisti keturi tokio tipo garvežiai, su ašies formule 1’B2’ h2t. Techninės literatūros šaltiniuose žinomi ček. LG–řada Tk arba vok. Škoda–Typ 29Lo1, taip pat vok. LG–Baureihe Tk pavadinimu, taip atskiriant juose nuo tarpukaryje Latvijos geležinkelių (latv. Latvijas Valsts Dzelzsceļi) eksploatuotų vokiškų taip pat Tk serijos lokomotyvų, žymėtų kaip vok. LVD–Baureihe Tk.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo modernūs, po 35 t sveriantys ir standartinei geležinkelio vėžei (1435 mm) pritaikyti garvežiai. „Škoda“ jiems suteikė gamyklinį ženklinimą nuo 751 iki 754, o Lietuvos geležinkeliai, juos sunumeravę LG 11–14, paleido į eksploataciją atkarpoje PagėgiaiRadviliškisObeliai. Galėdavo pasiekti maksimalų 90 km/h greitį ir ruožą Pagėgiai–Radviliškis įveikdavo per suplanuotą 127 minučių laikotarpį. 1939 m. vietoj šių garvežių pradėjo kursuoti taip pat Čekoslovakijoje pagaminti ir turintys geresnes savybes lokomotyvai Gp.

Antrojo pasaulinio karo metu Tk serijos garvežiai buvo Vermachto užgrobti ir priskirti rūšiavimo stočiai Ryga–Šķirotava. 1945 m. atsidūrė Vienos Hütteldorfo stotyje (Austrija) ir iš jų geriausiai išsilaikę LG 11 ir LG 14 turėjo atitekti Sovietiniams geležinkeliams (rus. Советские железные дороги). Nuo 1948 m. lokomotyvas LG 14 (gamyklinis numeris 754) priklausė Lenkijos geležinkeliams (lenk. Polskie Koleje Państwowe) ir, paženklinus jį kaip OKf 100–1, buvo eksploatuojamas Vroclave. 1950 m. nurašytas, o katilas pastarajame mieste iki pat 1975 m. tarnavo šildymo tikslams. Geležinkelio istorikų spėjimu, bent jau iki 1953 m. Štrasfurto stotyje (Vokietijos Demokratinė Respublika) stovėjęs garvežys galėjo būti Lietuvos geležinkeliams priklausęs LG 12.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Раков В.А. Локомотивы и моторвагонный подвижной состав железных дорог Советского Союза (1966–1975 гг.) – М.: Транспорт, 1979 C. 333 ​ISBN 5-277-00821-7
  • Herman Gijsbert Hesselink, Norbert Tempel. Eisenbahnen im Baltikum – Münster: Lok Report, 1996 ​ISBN 3-921980-51-8
  • Ing. Karel Zeithammer. Česká stavba parních lokomotiv II. 1930–1945 – [Praha]: Nakladatelství Růžolící chrochtík, 2013 ISBN 978-80-904737-5-1
  • Tomasz Roszak. Parowozy Litwy i Łotwy w służbie PKP // „Świat Kolei“ nr. 3/2002(080), s. 11–12