Kęstutis Antanėlis
| Kęstutis Antanėlis | |
|---|---|
| Gimė | 1951 m. kovo 28 d. Vilnius |
| Mirė | 2020 m. spalio 12 d. (69 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Janina Matekonytė |
| Vaikai | Akvilė, Jonas, Antanas[1] |
| Veikla | kompozitorius, architektas, dailininkas |
| Alma mater | 1990 m. Vilniaus dailės akademija |
Kęstutis Antanėlis (1951 m. kovo 28 d. Vilniuje – 2020 m. spalio 12 d. ten pat[2]) – Lietuvos kompozitorius, architektas, dailininkas.[3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1975 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1990 m. – Vilniaus dailės akademiją.
1967 m. įkūrė roko grupę "Antanėliai" (gyvavo iki 1981 m.) ir jai vadovavo. 1971 m. gruodžio 25 d. Vilniuje pirmasis Europoje pastatė Endriu Loido Veberio roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“.[4]
Suprojektavo pastatų, interjerų, baldų (Lietuvos Respublikos Seimo Kredencialų salei, (1995 m.), sukūrė vitražų administraciniams pastatams, skulptūrų.[2]
Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Meilė ir mirtis Veronoje“, roko opera, S. Gedos libretas pagal V. Šekspyro dramą „Romeo ir Džiuljeta“, pastatyta 1982 m. Vilniuje, 1988 m. anglų kalba Madisone, JAV; nauja redakcija pastatyta 1996 m. Vilniuje per „LIFE“ festivalį. 1998 m. tarptautinio muzikos festivalio Vysbadene, Vokietija, Didysis prizas.
- „Peras Giuntas“, roko opera, 1995 m., pastatyta 1997 m. Vilniuje, su A. Navaku; pagal to paties pavadinimo H. Ibseno dramą.
- „Keturios lietaus šalys“, oratorija simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams, 1986 m., libretas S. Gedos.
- 4 dainų ciklas pagal B. Brazdžionio žodžius, 1962–1972 m.
- Apie 200 dainų. Daugelio savo dainų tekstų autorius.
- Apie 80 instrumentinių pjesių.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1998 m. Tarptautinio muzikos festivalio Vysbadene Didysis prizas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://zmones.lrytas.lt/veidai-ir-vardai/2011/10/09/news/aktores-j-matekonytes-nepalauze-nei-dukros-netektis-nei-vyro-isejimas-nuotraukos--4620847/ Archyvuota kopija 2021-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 Arvydas Karaška. Kęstutis Antanėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 561 psl.
- ↑ Kęstutis Antanėlis: „Taip mes plėtėme ribas…“ bernardinai.lt 2016-10-24 Archyvuota kopija 2020-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Šlovė buvo ranka pasiekiama. Lietuvos dailės muziejus. 2015. p. 123.