Kybartų geležinkelio stotis

54°38′28″š. pl. 22°45′33″r. ilg. / 54.6411°š. pl. 22.7593°r. ilg. / 54.6411; 22.7593

Kybartų geležinkelio stotis

Stoties pastatas 2014 m.

Adresas

Kybartai, Kudirkos Naumiesčio g. 4

Atidaryta

1860 m.

Peronų sk.

3

Aptarnaujanti įmonė

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Žemėlapiai

Retromap.ru

Nuotraukos

Railwayz.info

Aplinkinės stotys ir stotelės

Paaiškinimai

km

↑ KAZLŲ RŪDA ↑

Biliūnai

4,3

Alvitas

7,6

KYBARTAI

0,8

(Lietuvos-Rusijos siena)

Eitkūnai

Stalupėnai

↓ ĮSRUTIS ↓

Kybartų geležinkelio stotis (iki 1964 m. Virbalio geležinkelio stotis) – pasienio geležinkelio stotis, esanti Kybartuose, Kudirkos Naumiesčio g. 4, LT-70414. Valdo AB „Lietuvos geležinkeliai“.^[1] Tai pasienio geležinkelio mazgas, kuriame stoja keleiviniai traukiniai Kaunas–Kybartai.^[2] Stotis ypatinga tuo, kad jos statinių visuma – gausus kultūros paveldo objektas, kurį sudaro 4 statinių kompleksai:

pirmasis (unikalus Nr. 27471): geležinkelio stotis (27472), vandens bokštas (27473), tualetas (27474), sandėlis (27475), muitinės sandėlis (27476), muitinės ūkinis pastatas (27477), muitinės pastatas (27478);
antrasis (unikalus Nr. 27481);
trečiasis (unikalus Nr. 27483): vagonų depo pastatas (27484), ūkinis pastatas (27485);
ketvirtasis (unikalus Nr. 27487).

Istorija

1861 m. buvo nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį (taip tuomet vadinta Kybartų stotis), tačiau darbai prasidėjo anksčiau. 1857 m. pastatyti didžiuliai stoties rūmai, kuriuose įrengti specialūs butai carui ir garbingiems svečiams. 1858 m. įrengta vandentiekio stotis.^[3]

Kadangi Kybartai buvo nedidelis kaimas, geležinkelio stotis pavadinta Virbalio miesto, esančio už 5 km į rytus, vardu. Stotis atidaryta 1860 m.^[4] prie pat valstybės sienos su Vokietija – dabartiniuose Kybartuose. Tai buvo aukščiausiosios klasės stotis,^[5] Rusijos imperija čia buvo įrengusi unikalų geležinkelio stoties kompleksą su imperatoriaus ir jo svitos apartamentais. Prancūzijos inžinieriai suprojektavo sudėtingą stoties kompleksą: lokomotyvų, riedmenų, kelio priežiūra ir techninis aptarnavimas, kuro, vandens tiekimas, apsauga, muitinės patikrinimai – visa tai buvo atlikta pagal pačius aukščiausius to meto reikalavimus. Stoties pastatus jungė Kybartų požeminiai tuneliai, kurie buvo atrasti ir atkasti 2002 m., kai vienos įmonės darbininkai remontavo buvusį muitinės sandėlio pastatą.

1862 m. pasienyje pastatytas Kybartų geležinkelio tiltas. Išsiplėtus geležinkelio eismui, buvo įrengtos geležinkelio dirbtuvės, depas. Čia įsteigti didžiuliai prekių sandėliai ir muitinė, pro kurią eidavo prekės, siunčiamos iš Rusijos į Vokietiją ir atgal.^[3] 1914 m. prie stoties įvyko Virbalio stoties mūšis, kuriame susikovė rusų ir vokiečių kariuomenės.

Nors dar 1919 m. gegužę įkurta Virbalio stoties komendantūra (jos komendantais dirbo Petras Žemaitis (1919–1920 m.), vėliau – Petras Gureckas),^[6] tačiau Virbalio stotis lietuviams atiteko tik rugsėjo 2–3 d.^[7] Stoties personalas iš pradžių gyveno gana prastai, apleistose sąlygose, nepakankamai apmokytas.^[8] Po kelerių metų Virbalio komendantūra tapo geležinkeliu punktu, kuris priskirtas Kauno komendantūrai.^[9]

XX a. tarpukariu stotis tapo Lietuvos–Vokietijos pasienio tašku, stotyje veikė Lietuvos geležinkelių policijos punktas.^[10] Įsteigtas geležinkelio šaulių būrys.^[3] Pro ją važiuodavo ir sustodavo traukinys-ekspresas Ryga–Berlynas, kuris 1937 m. 290 km kelią iki Joniškio nuvažiuodavo per 4 valandas 17 minučių, įskaitant sustojimus Kauno, Radviliškio, Šiaulių stotyse.^[11] Tarpukariu stotyje buvo 30 geležinkelio kelių, 3 didžiuliai importuotų prekių sandėliai, garvežių garažai, keleivinių vagonų plovimo garažai, vagonų remonto dirbtuvės, muitinės pastatai, daugelis prekių sandėlių, modernūs baseinai ir gardai paukščių eksporto reikmėms. Stoties rūmuose buvo salės vietiniams ir užsienio keleiviams, dokumentų patikros salė, 2 didžiuliai bufetai, kunigaikščių kambariai, 2 pašto siuntų salės, geležinkelio policijos, telefono, telegrafo, muitinės, prekių ekspedicijos ir kitos įstaigos, gyvenamieji butai.^[12]

1941 m. užėjus vokiečiams, per geležinkelį buvo nutiestas tiltas, skirtas kariuomenės transportui.^[3] Baigiantis II pasauliniam karui, 1944 m. liepos 26 d. stotį subombardavo karo aviacija. Daugiausia nukentėjo vidurinė stoties dalis, kuri buvo dviejų aukštų.^[13] Taip pat susprogdintas vandentiekis.^[12]

Užėjus sovietams, stotis atsirado nebe pasienyje, o TSRS viduje, tarp Lietuvos TSR ir Rusijos TSFR. 1964 m. stotis pervadinta Kybartų vardu.^[4] 1991 m. stotis vėl tapo pasieniu – šįkart tarp Lietuvos ir Rusijos. 2003 m. keturi stoties statinių kompleksai paskelbti kultūros vertybėmis.^[14]

Stoties reikšmė

Rusijos imperijos laikais Virbalio geležinkelio stotis buvo didžiausia po Sankt Peterburgo geležinkelio stoties. Iš vienos stoties pusės buvo rusiškosios vėžės geležinkelio bėgiai, iš kitos – europinės vėžės bėgiai. Virbalio geležinkelio stotyje į Rusiją vykstantys keleiviai perlipdavo iš europinio standarto traukinio į rusiško standarto traukinį, o čia įrengus ratų keitimo įrenginius, apie dvi valandas laukdavo kol pakeis vagonų ratus. Depe nuolatos stovėjo Rusijos imperatoriaus asmeninis europinio standarto traukinys, o jam išvykus į Europą, čia likdavo rusiško standarto jo asmeninis traukinys. Per Kybartų muitinę ėjo 10 proc. visos Rusijos imperijos importo ir eksporto.^[15]

Pro Kybartus pravažiuodavo ir čia sustodavo žymūs Vokietijos ir Rusijos pareigūnai bei pirkliai. Čia buvo Rusijos caras, Vokietijos kaizeris, feldmaršalas Moltkė, kiti žymūs žmonės.^[3] Prabangiausios patalpos buvo kunigaikščių kambariai, 1940 m. birželio 15 d. čia laikinai buvo sustojęs ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.^[12]

Galerija

Virbalio stotis apie 1900 m.
I pasaulinio karo metu sugriautas geležinkelio stoties vandens bokštas
Buvusios Virbalio geležinkelio stoties plombos
Kybartų geležinkelio stotis 2014 m.

Šaltiniai

↑ Kybartų geležinkelio stotis. Info.lt (tikrinta 2022-10-16).
↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Kybartai. (Stops.lt)
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 Kybartai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 385–386 psl.
↑ ^4,0 ^4,1 Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
↑ Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 190
↑ Vyriausias Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 1918-1928. – Kaunas, „Spindulio“ spaustuvė, 1930. // psl. 273
↑ Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 194
↑ Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 203
↑ Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 220
↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 114
↑ ^12,0 ^12,1 ^12,2 Kybartų apylinkės. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 388 psl.
↑ Albinas Vaitkevičius. Miesto ir žmogaus gyvenimo istorija. 2012-08-18, „Santaka“.
↑ „Objekto Nr. 27471 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 12

[1] Kybartų geležinkelio stotis. Info.lt (tikrinta 2022-10-16).

[2] Traukinių išvykimai iš stotelės Kybartai. (Stops.lt)

[ml-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 Kybartai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 385–386 psl.

[arc-4] 4,0 ^4,1 Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.

[5] Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44

[6] Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 190

[7] Vyriausias Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 1918-1928. – Kaunas, „Spindulio“ spaustuvė, 1930. // psl. 273

[8] Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 194

[9] Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 203

[10] Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 220

[11] Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 114

[ka-12] 12,0 ^12,1 ^12,2 Kybartų apylinkės. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 388 psl.

[13] Albinas Vaitkevičius. Miesto ir žmogaus gyvenimo istorija. 2012-08-18, „Santaka“.

[14] „Objekto Nr. 27471 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[15] Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 12

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]