Kvinkvatrijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Minervos šventyklos liekanos Romoje, XVI a.

Kvinkvatrijos (lot. Quinquatria, Quinquatrus) – šventė, kovo 19 d. vykdavusi Senovės Romoje. Ji buvo skirta Minervai, Romos miesto ir imperijos globėjai, išminties, amatų, meno ir mokslų deivei. Tą dieną buvo pašventinta ir šventykla jos garbei ant Aventino kalvos.

Kvinkvatrijos buvo ypač švenčiamos kaip amatininkų cechų ir korporacijų šventė. Jos metu paprastai nebūdavo jokių pamokų. Senovės Romos kalendoriai bei rašytojai Markas Terencijus Varonas ir Festas tvirtino, jog ši šventė truko vieną dieną. Tačiau poetas Ovidijus rašė, kad ji trukdavusi 5 dienas. Kitas 4 dienas vykdavusios gladiatorių kovos su kraujo praliejimu, kadangi Cezario laikais netrūko aistringų šių kovų renginių gerbėjų. Paskutiniąją festivalio dieną, kovo 23-iąją, buvo pučiami trimitai, bet tai jau buvo laikoma kita švente Tubiliustrijus.

Birželio mėnesį dar vykdavo Mažosios kvinkvatrijos (quinquatria minores). Jas 3 dienas švęsdavusios fleitininkių cecho muzikantės, vykdavusios iškilmingos eitynės per visą miestą į Minervos šventyklą.

Valdant imperatoriui Domicianui[1] šventė kasmet vykdavusi jo viloje netoli Romos, Albano kalnų (Colli Albani) papėdėje. Jai rengti buvo įsteigta kolegija. Šią dieną moterys eidavo pas būrėjas. Be teatro spektaklių, oratorių ir poetų varžytuvių, buvo ir pasirodymai su laukiniais žvėrimis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]