Kvala Lumpūro paukščių parkas

Koordinatės: 3°8′46″ š. pl. 101°41′12″ r. ilg. / 3.14611°š. pl. 101.68667°r. ilg. / 3.14611; 101.68667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

3°8′46″ š. pl. 101°41′12″ r. ilg. / 3.14611°š. pl. 101.68667°r. ilg. / 3.14611; 101.68667 Kvala Lumpūro paukščių parkas (malaj. Taman Burung Kuala Lumpur) – paukščių parkas įkurtas 1991 m. Kvala Lumpūre, Malaizijoje. Parkas išsidėstęs Ežeringųjų sodų rajone ir yra didžiausias pasaulyje atviras paukštynas, užimantis daugiau nei 8 ha plotą. Parke gyvena daugiau nei 2000 paukščių, tarp kurių yra 200 skirtingų rūšių.[1] Dalis paukščių dovanoti žmonių ir atsiųsti iš kitų valstybių, tokių kaip Australija, Naujoji Gvinėja, Tailandas, Tanzanija, Nyderlandai, Kinija. Parkas yra vienas žinomiausių turistinių atrakcionų Malaizijoje, kuris kasmet pritraukia iki 200 000 lankytojų.[2] 2008 m. gruodžio 5 d. parką aplankė buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas.[3]

Parko idėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tinklas dengiantis parką

Paukščių parko išskirtinis bruožas – „laisvojo skrydžio“ idėja, tai yra dauguma paukščių nėra uždaryti narveliuose ir voljeruose. Visa parko teritorija uždengta tinklu, pritvirtintu prie stulpų.

Lankytojai turi galimybę iš arti susipažinti su 800 paukščių, kurie priklauso 60 vietinių ir atvežtinių rūšių, gyvenimu. Paukščiams yra sukurtos beveik identiškos laukinėms gyvenimo sąlygos. Geriausias projekto sėkmės įrodymas tas, kad paukščiai prisitaikė prie parko sąlygų ir ėmė natūraliai daugintis sukdami lizdus ir augindami jauniklius ir šis ciklas tęsiasi metai iš metų.[4]

Pagrindiniai atrakcionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasirodymas su papūga
Laisvai gyvenantys paukščiai
Flamingų tvenkinys
Papūgų pasaulis

Parkas padalintas į keturias zonas[5]:

  • 1 ir 2 zonose laisvėje gyvena daugiau nei 60 rūšių paukščių. Pirmosios zonos centre įrengta aikštelė nuo kurios galima stebėti flamingus ir pelikanus gyvenančius dirbtiniame tvenkinyje.[6] Pirmojoje zonoje taip pat yra atrakcionas Peslių-flamingų žemė.[7]
  • 3 zonos pavadinimas – Ragasnapių parkas. Joje įrengtame malajų džiunglių plotelyje gyvena pora malakinių kalao, kurie tapę parko simboliu. Šalia jų gyvena šiauriniai juodieji ragasnapiai.[8] Taip pat šioje zonoje yra narvai su plėšriais paukščiais.
  • 4 zonoje išsidėstę:

Kelis kartus per dieną lankytojams leidžiama stebėti ir patiems dalyvauti paukščių lesinime.[13]

Parko infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko teritorijoje išsidėstę:

  • mokomasis centras, kuriame galima sužinoti apie paukščių gyvenimą, elgseną ir anatomiją[14];
  • inkubatorius, kuriame galima pamatyti paukščių perinimą, o jei pasiseks ir išvysti paukščiuko išsiritimą iš kiaušinio;
  • vaikų žaidimo aikštelė;
  • fotokioskas Plunksnuotieji draugai, kuriame nuo 9:30 iki 18:00 val. galima nusifotografuoti su paukščiais[15];
  • suvenyrų parduotuvė Ragasnapis;
  • restoranas-kavinė Ragasnapis;
  • maldos kambarys;
  • seminarų salė.

Neskraidantys paukščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvala Lumpūro paukščių parke surinktos visos neskraidančių paukščių rūšys[16]: afrikinis strutis, paprastasis nandas, mėsėdis šalmuotasis kazuaras ir emu.

Veisimo programa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2002 m. Kvala Lumpūro paukščių parkas pradėjo aktyvaus veisimo programą. Vietiniai ir atvežtiniai paukščiai pradėjo daugintis ir metai iš metų jų skaičius didėja[17]:

  • Emu – iš Australijos kilęs paukštis puikiai prisitaikė prie Malaizijos klimato. Nuo 2002 m. gruodžio, iš trijų porų užaugo 37 paukščiai.
  • Pilkoji papūga žinoma kaip viena protingiausių papūgų rūšių pasaulyje, parke sėkmingai dauginasi nuo 2002 m. rugpjūčio. Per 8 dauginimosi sezonus iš vienos poros pavyko užauginti 14 papūgų. Jas galima išvysti ketvirtojoje zonoje ir nusifotografuoti fotokioske.
  • Geltonsnapis žabiras. Pirmieji paukščiukai išsirito 2003 m. Kiaušinius išperėjo biologiniai tėvai, o katik išsiritę jaunikliai užauginti atskirai, siekiant užtikrinti išgyvenimą. Visi 11 pirmosios vados jauniklių išgyveno.
  • Sidabrinis fazanas – stambiausia vištinių fazanų rūšis, paplitusi Pietryčių Azijoje ir Kinijoje. 2007 m. vasarį buvo padėti 9 kiaušiniai ir iš visų išsirito sveiki jaunikliai.
  • Saulėtoji aratinga. 2007 m. kovą išsirito 4 jaunikliai.

Taip pat į veisimo programą įtrauktos šios paukščių rūšys: malajinis žabiras, raudonoji lori, povas, bankivinė višta, Pycnonotus zeylanicus ir malajinis povinis fazanas.

Parko paukščių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „About Us“. Kvala Lumpūro paukščių parkas. 2007. Suarchyvuotas originalas 2010-08-01. Nuoroda tikrinta 2010-04-23.
  2. „About Us: Vision and Mission“. Kvala Lumpūro paukščių parkas. 2007. Suarchyvuotas originalas 2010-01-11. Nuoroda tikrinta 2010-04-23.
  3. Former American President Bill Clinton’s Visit to KL Bird Park! Archyvuota kopija 2009-03-11 iš Wayback Machine projekto.
  4. http://www.klbirdpark.com/aboutus_concept.htm Archyvuota kopija 2009-02-05 iš Wayback Machine projekto. Parko koncepcija]
  5. Parko planas Archyvuota kopija 2009-02-05 iš Wayback Machine projekto.
  6. Flamingų tvenkinys Archyvuota kopija 2009-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  7. Peslių-flamingų žemė Archyvuota kopija 2009-03-29 iš Wayback Machine projekto.
  8. Ragasnapių parkas Archyvuota kopija 2009-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  9. Papūgų pasaulis Archyvuota kopija 2009-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  10. Rytų paukščiai Archyvuota kopija 2009-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  11. Krioklys Archyvuota kopija 2009-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  12. Amfiteatro atrakcionai Archyvuota kopija 2009-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  13. Paukščių lesinimas Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
  14. Mokomasis centras Archyvuota kopija 2009-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  15. Fotokioskas Sparnuotieji draugai Archyvuota kopija 2009-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  16. Neskraidantys paukščiai Archyvuota kopija 2009-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  17. Veisimo programa Archyvuota kopija 2008-10-18 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]