Kvainoja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvainoja
Plūduriuojantys viešbučiai upės pakrantėje.
Plūduriuojantys viešbučiai upės pakrantėje.
Ilgis 150 km
Ištakos Kančanaburio provincijos šiaurė.
Žiotys Susijungusi su Kvaija tampa Meklongo upe (14°1′5.5″ š. pl. 99°31′39.8″ r. ilg. / 14.018194°š. pl. 99.527722°r. ilg. / 14.018194; 99.527722)
Šalys Tailandas

Kvainoja arba Mažasis intakas (taj. แควน้อย), (angl. Khwae Noi) – upė Indokinijos pusiasalyje, vakarų Tailande. Upę išgarsino 1957 m. sukurtas filmas Tiltas per Kvai upę.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1960 m. upė vadinosi Meklongu. Antrojo pasaulinio karo metais, Japonijai tiesiant Rangūnas – Bankokas geležinkelį, prie Kančanaburio per upę karo belaisviai pastatė geležinkelio tiltą. 1952 m. Pjeras Bulio belaisvių darbą džiunglėse, statant tiltą, aprašė romane „Tiltas per Kvai upę“ (pranc. Le Pont de la rivière Kwaï)[1]. Aprašomos statybos vyko ant Meklongo intako Kvai (taj. intakas).

Filmo dėka tiltas tapo turistų traukos centru, o upei prigijo Kvai vardas. Tailando vyriausybė nutarė Meklongo aukštupiui ir jo intakui suteikti atskirus vardus: dešiniajam – Kvainoja (mažasis intakas) ir kairiajam – Kvaija (didysis intakas).

Hidroelektrinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar ant Kvainoja upės stovi viena HE.

Vačiralongkono elektrinė (14°47′57.3″ š. pl. 98°35′50.9″ r. ilg. / 14.799250°š. pl. 98.597472°r. ilg. / 14.799250; 98.597472) 2001 m. liepos 13 d. pavadinta sosto įpėdinio princo Vačiralongkono (taj. สมเด็จพระศรีนครินทราบรมราชชนนี) vardu yra 300 MW galingumo ir trys elektrinės generatoriai per metus pagamina vidutiniškai 460 GWh energijos. Statybos darbai prasidėjo 1979 m. ir baigti 1985 m. užtvenkus upę, susidarė 8 860 000 000 m³ talpos vandens saugykla. Saugyklos vandens lygis yra 155 m virš jūros lygio.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tiltas per Kvai upę, Vaga, 1974