Kvadrirema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kvadrirema

Kvadriremà (lot. quattuor 'keturi' + lot. remus 'irklas') [1] – Senovės Romos karo laivas su keturiomis irklų eilėmis.[2] Irklų ilgis siekė 15 m.

Pasak romėnų istoriko Plinijaus Vyresniojo, šių laivų sukūrimą Aristotelis priskyrė kartaginiečiams. Nors tiksli jų atsiradimo data nežinoma, manoma, kad jie pirmą kartą pasirodė IV a. pr. m. e. antroje pusėje. Patvirtinti šaltiniai nurodo, kad pirmą kartą kvadriremas panaudojo Aleksandras III Makedonietis Tyro apgultyje 332 m. pr. m. e. Keleriais metais vėliau jos minimos ir išlikusiuose Atėnų jūrlapiuose. Po Aleksandro Makedoniečio mirties (323 m. pr. m. e.) kvadriremos tapo itin populiarios. Žymus jo karvedys Antigonas I Vienaakis savo laivyne turėjo 240 laivų, iš kurių 90 buvo varomi ketureiliais irklais. Kvadrirema buvo pagrindinis karo laivas Rodo laivyne, kontroliavusiame rytinę Viduržemio jūros dalį. Milaco (lot. Mylae) mūšyje 36 m. pr. m. e. Romos karvedys Sekstas Pompėjus daugiausiai naudojo šio tipo laivus. Laivų statyklose kvadriremos buvo masiškai statomos per dideles karines kampanijas: Pūnų, Sirijos, Makedonijos karuose (IIIII a. pr. m. e.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.balsas.lt/zodynas/tarptautiniai-zodziai/K/kvadrirema Kvadrirema tarpt. žodžių žodyne
  2. http://www.utexas.edu/courses/citylife/readings/ships.pdf Supergalerų laikai. Laivai ir jūreivystė senovės istorijoje