Kusai (Skuodas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kusai
Kusų koplytėlė 2011.JPG
J. Žvinklytės-Rimkienės statyta koplytėlė

Kusai
Koordinatės 56°11′10″š. pl. 21°30′22″r. ilg. / 56.186°š. pl. 21.506°r. ilg. / 56.186; 21.506 (Kusai)Koordinatės: 56°11′10″š. pl. 21°30′22″r. ilg. / 56.186°š. pl. 21.506°r. ilg. / 56.186; 21.506 (Kusai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Gyventojų skaičius 5 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Kusai (Skuodas)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kusaĩ

Kusai – kaimas pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 4 km nuo Mosėdžio, prie kelio Bobiliškės-Šakaliai.

Mitologinis akmuo, ant kurio, esą, sėdėjęs S. Daukantas
Monumentalus kryžius

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės plyti dešiniajame Erlos krante, šiaurėje ribojasi su Budrių, rytuose – Bobiliškių, pietuose – Mikulčių, vakaruose – Šakalių kaimais.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kernai – 2 km Budriai SKUODAS – 9 km Blank-50px.png
Šakaliai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bobiliškės
DAUKŠIAI – 2 km Mikulčiai Baksčiai – 2 km
MOSĖDIS – 4 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo teritorijoje gyvenama nuo I tūkstantmečio antrosios pusės. Apie tai liudija 1939 m. gretimame Budrių kaime rastas IX a. sidabro dirbinių (papuošalų) lobis. [2]

Kusų kaimas susiformavo XVI a. valakų reformos metu. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kusas daugiskaitinės formos.

1640 m. Mosėdžio parapijos inventorinėje knygoje Kusų kaime paminėti 9 valakai (1 valakas – 21 ha). Kadangi vienas valakas buvo įvardijamas kaip atskiras ūkio vienetas, nuo kurio imami mokesčiai, galima tvirtinti, kad Kusų kaimą sudarė 9 šeimos. Inventorinėje knygoje minimos šios pavardės: Abraomas Nevotis (Neywotaitys), Pilypas Petrutis (Petrutaitys), Julius Račius (Racius), Jonas Rudkaitis (Rudkaitys), Baltramiejus Štolas (Stolarz), Petras Plokštys (Ploksztaitys), Motiejus Margis (Margaitys), Adomas Pilibaitis (Pilipaitys), Abraomas Malūkas (Maluk). [3]

1845 m. Mosėdžio parapijos, Romos Katalikų Bažnyčios parapijiečių, gyvenančių Kusų kaime saraše (rusų kalba) pateikiama, kad kaime gyvena 65 žmonės. Tai 8 šeimos (tikėtina 8 dūmai) ir pas juos gyvenantys užkuriai ar tarnautojai. Tai: 1. Leono ir Barboros (Šakinytės) Baguckių šeima (12 žm.) 2. Mykolas ir Magdalena (Zubytė) Jonkai ir pas juos gyvenantys Magdalena ir Barbora Zubytės ir Jonas Žilinskas (5 žm.) 3. Bonifacijus ir Ona Šakiniai, jų duktė Juozapota ir pas juos gyvenantis Dominykas Andrutis (4 žm.) 4. Jurgio ir Janinos (Arlauskaitės) Kaniavų šeima ir pas juos gyvenantys Kazimieras ir Juozapas Kubiliai, Barbora Kubiliutė, Konstancija (Borovska), Pranciškus Budrikis (11 žm.) 5. Pranciškaus ir Zuzanos (Baužytės) Žvinklių šeima ir pas juos gyvenanti Anelė Baužytė (13 žm.) 6. Jono ir Uršulės Zubių šeima ir pas juos gyvenantys Juozapas ir Kotryna Žilinskai, Rapolina Motužytė (8 žm.) 7. Petro ir Viktorijos (Dimaitės) Leilionų šeima ir pas juos gyvenanti Uršulė K. (6 žm.) 8. Kazimiero ir Monikos Ruikų šeima ir pas Juos gyvenanti Felicijona Ruikienė, Juozapas Jakštas, Jonas Markaitis ir Petronėlė Giedrytė. [4]

Priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai. 1846 m. buvo 4 (?) dūmai. [5] 1871 m. 18 kaimo valstiečių valdė 195 rėžius žemės, už kurią atlikinėjo Mosėdžio dvare atodirbio prievolę. [6]

1923 m. buvo 8 sodybos. [7] 1939 m. kaimas išskirstytas į 17 vienkieminių ūkių. Stambiausi ūkininkai buvo Kazys Bernis (35,3 ha) ir Tadeušas Lipšas (34,6 ha). Kusų kaime gimė kunigas Antanas Žvinklys (1912 -2002), tarpukario Lietuvos karininkas Alfonsas Žvinklys (1914 - 1983). 1940 m. dalis kaimo sudegė.

Pokario melioracija kaimą sunaikino. Jame beliko pora sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis
19191940 m., 19411944 m. Budrių seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m., 1944–1950 m. Budrių apylinkė, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m. Budrių apylinkė, Skuodo rajonas
1954–1977 m. Daukšių apylinkė, Skuodo rajonas
1977–1995 m. Mosėdžio apylinkė, Skuodo rajonas
1995–2009 m. Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Udralių seniūnaitija, Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2001 m.
1845 m. 1923 m.sur. 2001 m.sur.
65 70 9


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Ignas Jablonskis. Budrių kaimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – p. 185
  3. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generalinis inventorius. l.245-246.
  4. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F.605, Ap.2, B.723, l.1-24.
  5. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – s. 160
  6. Kauno gubernijos taikos teismo apylinkių ir valsčių sąrašas, parengtas 1870 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – p. 84
  7. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – p. 116