Kurt Knispel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kurtas Knispelis
vok. Kurt Knispel
Gimė 1922 m. rugsėjo 20 d.
Salisovas, Čekoslovakija
Mirė 1945 m. kovo 29 d. (22 metai)
Vlasatikas, Čekija
Tautybė čekų kilmės vokietis

Kurtas Knispelis (1922 m. rugsėjo 20 d. tuometinės Čekoslovakijos Sudetų krašte, Salisove – žuvo 1945 m. balandžio 29 d. Vlasatico regione, už 160 km nuo savo gimtojo miesto) – rezultatyviausias Antrojo pasaulinio karo tankų asas, sunaikinęs daugiau kaip 168 priešų tankus. Dažnai tituluojamas geriausių visų laikų tankų asu.


   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

K. Knispelis gimė Čekoslovakijos vokiečių šeimoje, nedidelėje gyvenvietėje prie Zlaté Hory miesto (iki 1948 m. šis miestas buvo vadinamas Zuckmantel). Būdamas 19 metų stojo į Vokietijos armiją.

Parengimas ir kovos armijų grupės „Centras“ sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradiniam parengimui buvo nusiųstas į tankų mokomąjį batalioną Žemutinėje Silezijoje, ten dalyvavo apmokymuose su Panzer I, Panzer II ir Panzer III tankais. Apmokymai truko nuo kovo 15 iki rugsėjo 30 d. 1940 m. Tada spalio 1 d. K. Knispelis buvo paskirtas į 12-osios tankų divizijos 29-ojo tankų pulko 3-iąją kuopą. Kuopoje K. Knispelis apmokytas kaip užtaisytojas ir taikytojas tanke Panzer IV, ginkluotame trumpavamzde 75 mm patranka. 1941 m. birželio 12 d. 12-oji divizija buvo perkelta į Rytprūsius, Vokietijos-Sovietų Sąjungos pasienį, Rastenburgo (dabar Kentšynas) miestą.

Birželio 22 d. buvo duotas įsakymas pulti Sovietų Sąjungą ir 8 val. ryto Knispelio tankas pajudėjo kartu su gausiomis Vokietijos armijos pajėgomis Sovietų Sąjungos sienos link. Ir per penketą dienų šios pajėgos pasiekė Minską. Tuo metu Knispelis tarnavo kaip užtaisytojas ir niekuo nepasižymėjo. Per mūšius prie Minsko į Knispelio tanką Panzer IV buvo pataikyta du kartus iš Raudonosios armijos 76 mm prieštankinių pabūklų, tačiau rimtų pažeidimų padaryta nebuvo. 1941 m. rugpjūčio 20 d. prasidėjo 12-osios tankų divizijos perdislokavimas į šiaurę.

Knispelio legendos pradžia, mūšiai prie Leningrado[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. rugpjūčio 25 d. mūšio metu žuvo tanko taikytojas ir K. Knispelis užėmė jo vietą. Jis buvo įtrauktas į Hanzo Fendezako ekipažą ir kelyje link Leningrado sunaikino savo pirmąjį tanką kaip taikytojas. Tada K. Knispelis pirmą kartą susidūrė su T-34, kurie pagal šarvų storį ir ugnies galią lenkė visų tipų vokiškus tankus. Panzer IV galėjo pamušti T-34 tanką tik arčiau kaip per 800 metrų atstumą, pataikant į pažeidžiamą vietą. Kartą H. Fendezako tankas prarado vieną vikšrą. Visi įgulos nariai, išskyrus vairuotoją ir taikytoją, buvo išlipę iš tanko kad jį suremontuotų. Knispelis pamatė iš krūmų išriedantį T-34 tanką ir nedelsdamas sureagavo – iššovė ir sunaikino sovietų tanką vienu tiksliu šūviu, visi manė, kad tai buvo tiesiog sėkmė.

Po to, kai buvo apdovanotas II laipsnio geležiniu kryžiumi, K. Knispelis buvo perkeltas į tanko vado A. Rubbelio ekipažą. A. Rubelis rašė: „Knispelio dėmesys niekada nesumažėdavo. Dieną ir naktį jis kontroliavo viską mūšio lauką savo matymo zonoje. Netgi anksčiau, negu aš atiduodavau įsakymą, Knispelis jau šaudė ir naikino priešą. Kurtas akimirksniu įvertindavo situaciją ir reaguodavo labai greitai. Aš niekada nesutikau ko nors kito su tokia apskaičiuota, užtikrinta reakcija ir absoliučiu taiklumu. Jis buvo unikalus“.

1942 m. kovo 16 d. 1-asis tankų batalionas, kuriame tarnavo K. Knispelis, perdavė savo tankus 2-ajam batalionui ir išvyko perginklavimui į Vokietiją, kur buvo aprūpinti naujais tankais Pz IV su ilgavamzdėmis 75 mm patrankomis.

Operacija „Citadelė“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1942 m. rugpjūčio 4 d. K. Knispelis su savo daliniu buvo įjungti į 4-ąjį tankų pulką, kuris dalyvavo puolime pietryčiuose nuo Rostovo link Kaukazo. Rugpjūčio 13 d. 3-iasis tankų korpusas nusiųstas į frontą prie Tereko. Tuo metu K. Knispelis savo sąskaitoje turėjo 12 sunaikintų sovietų tankų. Po Stalingrado mūšio, vokiečiai buvo priversti trauktis iš Kaukazo, K. Knispelis su savo daliniu buvo nusiųsti atostogų į Vokietiją.

1943 m. sausio 10 d., po atostogų, K. Knispelis nuvyko į tankų mokyklą Putlose. Atvykęs sužinojo, kad yra paskirtas į Panzer VI Tiger I (Tigras I) ekipažą. Nauji Tiger tankai buvo skirti naujai formuojamam 503-iajam sunkiųjų tankų batalionui. K. Knispelį labai nustebino naujasis tankas, jo techniniai duomenys, pramušamoji galia, taikymo sistema ir bokštelio pasisukimo mechanizmas.

1943 m. balandžio 14 d. batalionas pasikrovė į traukinį ir keliavo link Charkovo. K. Knispelis buvo paskirtas taikytoju į tanko vado Ripplio ekipažą. Kuopa susidėjo iš trijų skyrių po keturis Tiger I tankus. Visos trys bataliono kuopos buvo išskirstytos į skirtingas divizijas ir koncentruota sunkiųjų tankų Tiger I bataliono galia buvo prarasta. Batalionas rengtas operacijai „Citadelė“, kuri prasidėjo 1943 m. liepos 4 d. Pirmas tankas, kurį pro taikiklį pamatė K. Knispelis, buvo T-34. Šiam tankui sunaikinti užteko vos vieno tikslaus šūvio. 88 mm sviedinys lengvai pramušė priekinį tanko šarvą. Generolo Breito prašymu batalionas vėl buvo sujungtas ir tapo vokiečių tankų klyno (puolimo išsidėstymas) dalimi, kuris puolė nuo Belgorodo miesto į kairį priešo sparną. Per keturias puolimo dienas K. Knispelis jau buvo sunaikinęs septynis priešo tankus. Jis šaudydavo judėdamas ir iš didelio atstumo, bet rezultatas visuomet tas pats – priešo tankas sunaikintas.

Paskutinę puolimo dieną įvyko tankų mūšis, kuriame dalyvavo ir K. Knispelio tankas. Vokiečių tankai judėjo auštant ir, įveikus prieštankines pozicijas, K. Knispelis už 800 m pastebėjo sovietų tankų grupę, susidedančią iš dešimties T-34, kurie slėpėsi už krūmų ir medžių. Kuomet pirmasis sovietų tankas išvažiavo iš priedangos ir parodė savo šoną, K. Knispelis nusitaikė ir iššovė. T-34 bokštelis buvo nuneštas į šoną. Ripplio tankas kartu H. Rubbelio tanku sunaikino visą šią grupę. Vieną T-34 tanką K. Knispelis sunaikino, kai sovietų tankas skubiai traukėsi ir K. Knispelis iššovė iš 2 kilometrų atstumo, sviedinys pataikė į taikinį ir sovietų tankas užsidegė.

Po aštuntos puolimo dienos 503-iasis batalionas vokiečių kariuomenėje naudotas kaip taranas arba mobili gelbėjimo grupė. Liepos 14 d. batalionas pasiekė kelią Belgorodas-Kurskas su paskutiniais dešimt „Tigrų“. Iš ten prieš dešimt dienų prasidėjo puolimas. Per dvylika puolimo dienų Ripplio ekipažas sunaikino 27 sovietų tankus. K. Knispelis buvo apdovanotas pirmo laipsnio Geležiniu kryžiumi ir paaukštintas nuo vyresniojo jefreitoriaus iki puskarininkio. Kursko mūšis K. Knispelio vardą padarė žinomą visam batalionui ir visam 3-iajam tankų korpusui.

Po operacijos „Citadelė“ atsitraukimas baigėsi, kai vokiečiai persikėlė per Dnieprą. Per šį laikotarpį K. Knispelis sunaikino beveik šešiasdešimt sovietų tankų. 1944 m. pradžioje į vakarus nuo Kijevo vyko mūšiai tarp armijų grupės „Pietūs“ ir Raudonosios armijos. Šiuose mūšiuose dalyvavo ir 503-iasis tankų batalionas. Tanko įgulos vadas Ripplis leisdavo K. Knispeliui šaudyti be įsakymo remiantis tik savo intuicija. Batalionas dalyvavo Frankovkos puolime, tačiau po mūšių prie Čerkasų perdislokuotas į Kamenecą-Podolską. Kapitonas Valteris Šerfas pristatė K. Knispelį Riterio kryžiui gauti, tačiau K. Knispeliui įteiktas Auksinis vokiškas kryžius ir 1944 m. kovo 20 d. jis paaukštintas iki vyresniojo puskarininkio.

„Tiger I“ tankai neturėjo atstumo matuoklių, todėl atstumą kariai įvertindavo savo akies žvilgsniu, tačiau tai nebuvo problema K. Knispeliui. Kartą jis ir jo tankas stovėjo prieštankinėje gynyboje, kai paskelbus pavojaus signalą – „tankai iš kairės“ – už 3000 m iš miško išvažiavo du „Čerčiliai“. K. Knispelis atidengė ugnį ir po antro šūvio sunaikino vieną tanką, o kitas pasislepė miške.

Nesėkmės Prancūzijoje ir mirtis Rytų fronte[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. kovo 9 d. 503-iasis batalionas iš Rytų fronto grįžo į Vokietiją, kur buvo nukreiptas į apmokymų stovyklą Ordrūfe poilsiui ir papildymui. Kovo 14 d. batalione džiaugsmingai sutiktas Pz VI „Tiger II“ (Karališkasis Tigras), kuris turėjo 88 mm ir 71 kalibro ilgio patranką bei tvirtą šarvą. Visa tai „Tiger II“ pavertė mobilia tvirtove. 503-iasis batalionas pirmasis vokiečių armijoje aprūpintais šiais tankais, bet naujuosius tankus gavo tik pirmoji kuopa, o kitos dvi kuopos vis dar naudojo „Tiger I“ tankus.

1944 m. birželio 6 d. Normandijoje išsilaipino sąjungininkai, po kelių dienų 503-iasis batalionas užbaigė perginklavimą naujais tankais ir buvo išsiųstas į vakarus. Tankus iškrovus iš traukinio Drė miestelyje (beveik 80 km į vakarus nuo Paryžiaus), batalionui reikėjo keturių parų, kad įveiktų likusius 200 km ir pasiektų dislokacijos vietą – Kanų apylinkėse esantį Cagny kaimą. Tankai tik liepos 8 d. pasiekė tikslą, nes judėjimas dieną buvo neįmanomas dėl sąjungininkų aviacijos veikimo. 503-iasis batalionas rėmė Hanso von Lucko pajėgas ir buvo naudotas kaip rezervas. Liepos 11 d. ryte batalionui paskelbtas pavojus, nes britų tankai pralaužė frontą prasidėjus operacijai „Charnwood“. K. Knispelis dalyvavo mūšyje kaip taikytojas H. Fendezako tanke. 3-ioji kuopa sunaikino 11 britų tankų, iš jų du K. Knispelis. Po sunkių kovų batalionas buvo priverstas trauktis link Saint-Lo, tačiau sąjungininkų aviacija dominavimo ore, todėl batalionas patyrė didelių nuostolių. Į H. Fendezako tanką pataikius raketai, paleistai iš naikintuvo-bombonešio, K. Knispelis ištraukė iš tanko sunkiai sužeistą savo vadą ir draugą H. Fendezaką, kuris netrukus mirė. Rugpjūčio 16 d., prancūzų partizanams apsupus rūsį, kuriame nakvojo tankistai, K. Knispelis kartu su kitais tankistais prasiveržė pro apsuptį, bet tą pačią dieną prarastas dar vienas „Tiger I“ tankas. Dar po kelių dienų batalionas neteko keturių tankų apsupties žiede, o praradus paskutinį „Tiger II“ tanką kariai traukėsi pėsti. 1944 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje batalionas grįžo į Vokietiją.

1944 m. rugsėjo 22 d. visas batalionas aprūpintas 45 naujais „Tiger II“ tankais ir po trijų savaičių su traukiniais nugabentas į Budapeštą. Tuo metu K. Knispelis tarnavo kartu su savo draugu A. Rubbeliu. Kuomet K. Knispelis savo sąskaitoje turėjo 126 sunaikintus priešo tankus. K. Knispelis dalyvavo daugybėje mūšių, tačiau nebuvo nė karto sužeistas. Sėkmė jį lydėjo ir mūšiuose prie Tisos ir Dunojaus upių. Šiuose mūšiuose jis jau pats vadovavo „Karališkajam tigrui“ ir būdamas tanko vadu sunaikino 42 priešo tankus.

Spalio pabaigoje 503-iasis batalionas buvo dislokuotas Segede. Nuo lapkričio 1 d. jis dalyvavo mūšiuose tarp Segedo ir Kečkemeto. Tuo metu pirmą kartą susidurta su naujais sovietų tankais IS-2, kurie turėjo 122 mm patrankas. K. Knispelis sėkmingai naikino tankus, kartais ir iš 3000 m atstumo, todėl visi laukė kol jis pasieks 200 sunaikintų tankų ribą.

Balandžio mėn. viduryje batalionas buvo pasiųstas į pagalbą 357-ajai pėstininkų divizijai, kur vyko sunkūs mūšiai su sovietų tankais, bandžiusiais apsupti vokiečių pajėgas. Balandžio 21 d. mūšis sustiprėjo ir K. Knispelis sunaikino keturis sovietų tankus, tačiau sovietai pralaužė fronto liniją ir įvyko vienas iš paskutiniųjų didelių tankų mūšių Antrajame pasauliniame kare. Mūšio metu vokiečiai sunaikino dešimt sovietų tankų, o kontratakos metu sunaikino dar tris.

Balandžio 26 d. 503-iasis batalionas buvo atitrauktas į Vlasaticą, kur kitą dieną įvyko dar vienas sunkus mūšis, užtrukęs tris dienas. Tame mūšyje vokiečiai sunaikino šešis tankus, o balandžio 29 d. K. Knispelis sunaikino savo paskutinį, 168-ą, tanką. Tačiau netrukus jo „Tiger II“ buvo atakuotas kelių sovietų tankų ir nelygioje kovoje K. Knispelis žuvo, būdamas 23 metų amžiaus, sprogus jo vadovaujam „Tiger II“ tankui.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnybos metu Kurtas Knispelis buvo apdovanotas antro ir pirmo laipsnio Geležiniais kryžiais (apdovanotas po 50-to sunaikinto tanko), Tankų šturmo ženklu už 25 dalyvautose tankų atakose bei auksiniu ženklu „Už tankų ataką“ po 100-tojo priešo tanko sunaikinimo. Kai K. Knispelis sunaikino 126 priešo tankus, buvo apdovanotas Auksiniu vokišku kryžiumi ir tapo vieninteliu vokiečių tankų pajėgų puskarininkiu, paminėtu Vermachto komunikate.