Kursko magnetinė anomalija
Kursko magnetinė anomalija (rus. Курская магнитная аномалия) – geležies rūdos baseinas Rusijoje, Kursko, Belgorodo ir Oriolo srityse, Rytų Europos platformos Voronežo anteklizėje, Dono ir Desnos tarpupyje. Tai didžiausia pasaulyje magnetinė anomalija[1] ir vienas didžiausių geležies rūdos telkinių. Plotas apie 120 000 km², ilgis apie 600 km, plotis 150–250 kilometrų. Prognoziniai geležies rūdos ištekliai: džespilitų (geležies 32–37 %) – 856 mlrd. t (iki 700 m gylio), sodrios rūdos (geležies 52–56 %) – 82 mlrd. t (iki 1200 m gylio). Rūdos klodai slūgso kristaliniame pamate, kurio gylis 60–650 metrų. Sodrią rūdą sudaro daugiausia martitas, hematitas, limonitas ir sideritas.[2]
Kursko magnetinė anomalija atrasta XVIII a.[3] XIX a. vienas pirmųjų ją tyrė Ernstas Leistas. 1920 m. pradėti kompleksiniai telkinio tyrimai, o geležies rūdos gavyba pradėta 1952 m.[2]
Kasama tiek atviruose karjeruose (Stoilensko, Lebedinsko, Michailovsko telkiniai), tiek požeminiu būdu (Korobovsko telkinys). Kasmet iškasama ~70 mln. tonų rūdų. Taip pat iškasama boksito ir statybinių medžiagų žaliavų.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Patrick T. Taylor, Ralph R. B. von Frese, Hyung Rae Kim. Results of a comparison between Ørsted and Magsat anomaly fields over the region of Kursk magnetic anomaly (abstract). // Proceedings of the 3rd International ØRSTED Science Team Meeting. Danish Meteorological Institute.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Kursko magnetinė anomalija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 241