Kurilų sąsiauriai
Išvaizda
Kurilų sąsiauriai (rus. Курильские проливы) – 26 sąsiauriai Rusijos rytuose, skiriantys skirtingas Kurilų salas ir jungiantys Ramųjį vandenyną su Ochotsko jūra. Tai nusėdusios užlietos įlomės, esančios tarp Kurilų ugnikalnių kūgių. Ilgis nedidelis, o plotis – nuo 1,8 km (Antrasis Kurilų sąsiauris) iki 55 km (Kruzenšterno sąsiauris). Būdingas apie 500 m gylis. Vyrauja smarkios potvynių srovės, kurių greitis siekia 2–12 km/h.[1]
Išskiriami šie sąsiauriai:
- Didžiojoje Kurilų grandinėje
- Pirmasis Kurilų sąsiauris
- Antrasis Kurilų sąsiauris
- Levašovo sąsiauris
- Alaido sąsiauris
- Lužino (Trečiasis Kurilų) sąsiauris
- Ketvirtasis Kurilų sąsiauris
- Jevreinovo sąsiauris
- Krenycino sąsiauris
- Severgino sąsiauris
- Kruzenšterno sąsiauris
- Golovino sąsiauris
- Vilties sąsiauris
- Vidurinio sąsiauris
- Rikordo sąsiauris
- Dianos sąsiauris
- Busolio sąsiauris
- Snou sąsiauris
- Urupo sąsiauris
- Frizo sąsiauris
- Jekaterinos sąsiauris
- Kunaširo sąsiauris
- Išdavystės sąsiauris
- Tarp didžiosios ir mažosios grandinių
- Mažojoje Kurilų grandinėje
- Šlanbergo sąsiauris
- Polonskio sąsiauris
- Vojeikovo sąsiauris
- Tanfiljevo sąsiauris
- Sovietų sąsiauris
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 241