Kurdistano kalnai
| Kurdistano kalnai | |
|---|---|
 | |
| Žemynas | Azija |
| Šalys | Iranas, Turkija, Irakas |
| Aukščiausias taškas | Geljašino kalnas (4168 m) |
| Uolienos | skalūnai, gneisai, smiltainis |
Kurdistano kalnai arba Kurdų kalnai, Chakiario kalnai (turk. Hakkâri Dağlari, pers. کوه کردستان = Kūh-e Kordestān) – kalnų masyvas Kurdistane (Turkijoje, Irane ir Irake), į pietus nuo Vano ežero, tarp Armėnijos ir Irano kalnynų. Aukštis iki 4168 m (Geljašino kalnas Džilo kalnų masyve). Vakarinė dalis dar vadinama Armėnijos Tauru.
Kurdistano kalnai susideda iš kristalinių skalūnų, gneisų, smiltainių; yra granitoidų intruzijų. Viršūnės daugiausia plokščios. Šlaitus vagoja gilūs kanjonai, kuriais teka daugiausia Tigro intakai. Aukščiausiose viršūnėse esti nedidelių ledynų. Yra karstinio reljefo formų, versmių, urvų (Hazar Merdo, Šanidaro urvai).
Pietinius šlaitus dengia subtropiniai miškai, kuriuos kylant keičia makija, ąžuolynai, pistacijų giraitės, šiaurinius – stepių augalija, viršukalnėse – alpinės pievos. Kalnų šlaituose ganomi galvijai, avys, o slėniuose auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai, vaismedžiai.[1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kurdistano kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Курдистанские_горы,Большая советская энциклопедия, T. XIV (Куна—Ломами). – Москва: Советская энциклопедия, 1973