Kunigiškiai I (Anykščiai)

Koordinatės: 55°44′24″š. pl. 25°24′32″r. ilg. / 55.740°š. pl. 25.409°r. ilg. / 55.740; 25.409 (Kunigiškiai I)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kunigiškiai II (Svėdasai))
Kitos reikšmės – Kunigiškiai.
Kunigiškiai I
{{#if:265px
Kaimo reginys iš pietų
Kunigiškiai I
Kunigiškiai I
55°44′24″š. pl. 25°24′32″r. ilg. / 55.740°š. pl. 25.409°r. ilg. / 55.740; 25.409 (Kunigiškiai I)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Svėdasų seniūnija
Gyventojų (2021) 83
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kunigìškiai
Kilmininkas: Kunigìškių
Naudininkas: Kunigìškiams
Galininkas: Kunigiškiùs
Įnagininkas: Kunigìškiais
Vietininkas: Kunigìškiuose

Kunigiškiai I (nuo 1971 m. iki XXI a. pradžios Kunigiškiai II) – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės rytus nuo Svėdasų. Seniūnaitijos centras.

Veikia Svėdasų krašto muziejus (nuo 1987 m.), įkurtas restauruotame istorijos paminkle, carizmo laikais statytame Kunigiškių pradžios mokyklos pastate. Muziejuje atkurta senovinė klasė, yra senienų ekspozicija, taip pat ekspozicijos, skirtos Vaižgantui, Kajetonui Sklėriui, Stepui Zobarskui, Bronei Buivydaitei ir kitiems žymiems kraštiečiams. Išlikę etnografinių sodybų. Kunigiškių I kaime yra viešam lankymui atviras, nuo 2021 m. valstybės saugomas etnoarchitektūrinis Kunigiškių sodybos, kuri pradėta kurti 1856 - 1860 m., kompleksas - gyvenamasis namas ir svirnas.[2] Šalia šios sodybos 2021 metais įkurtas ir naujais drožiniais papildomas skulptūrų sodelis, skirtas Kunigiškiuose gimusiam dailininkui Kajetonui Sklėriui (1876–1932).

Apylinkėse stūkso Juodonių piliakalnis. Kaime yra veikiančios, akmenų tvora su vartais aptvertos senosios kapinės. Jose Kunigiškių partizanų kapai ir koplytėlė – varpinė yra kultūros paveldo objektas, turintis istorinę ir memorialinę vertę. Kapai ir koplyčia-varpinė užima 63 kv. m plotą.[3]

Pagrindinė gatvė. Kairėje – Kunigiškių pradinė mokykla

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archyvuose išlikę duomenys, kad Svėdasų savininkas Vilniaus vyskupas, vėliau kardinolas Jurgis Radvila Svėdasų parapijai užrašė Medginių palivarką netoli kelio į Kamajus su 18 valakų žemės ir 78 baudžiauninkais. Spėjama, kad ta vietovė anksčiau vadinosi Medginiais, tačiau, kai pradėjo priklausyti kunigams, kunigaikščiams, čia atsirado ir Kunigiškių pavadinimas.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusi Kunigiškių pagrindinė mokykla

Anksčiau tai buvo karališkasis kaimas.

XX a. veikė pradinė mokykla, 1930 m. jai suteiktas Vaižganto vardas. Pokario metais mokykloje įkurtas kolūkio klubas-skaitykla, vėliau tapo gyvenamu namu. 1987 m. po restauracijos buvusioje mokykloje įkurtas Vaižganto muziejus.

Senoji medinė pradžios mokykla Kunigiškiuose veikė iki 1951 m. Joje įsikūrus kolūkiečiams, šalia gyvenvietės tuometinis kolūkis savo lėšomis pastatė dviaukštę mūrinę mokyklą su erdvia sporto sale. Mokykla buvo septynmetė (1951–1962), aštuonmetė (1962–1986), nepilnoji vidurinė (1986–1991), pagrindinė (1991–2001). Šios mokyklos paskutinis direktorius 1982–2001 m. buvo Rytis Narvydas. Smarkiai sumažėjus mokinių skaičiui, dar metus laiko dviaukščiame pastate veikė pradinė mokykla – Svėdasų Vaižganto vidurinės mokyklos skyrius. 2002 m. mokykla uždaryta.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1833–1915 m. Aluotų valsčius (XX a. pradžioje – jo centras) Ukmergės apskritis
1919 m. Rokiškio apskritis
–1950 m. Svėdasų valsčius Kupiškio apskritis
1950–1963 m. Kunigiškių apylinkės centras Anykščių rajonas
1963–1971 m. Kraštų apylinkė
1971–1995 m. Svėdasų apylinkė
1995– Svėdasų seniūnija Anykščių rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1985 m.[10]
210 219 150 213 162 162
1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
144 126 48 83 - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė dailininkas Kajetonas Sklėrius (1876–1932), jo broliai inžinierius Povilas Sklėrius (1898–1979) ir karininkas Alfonsas Sklėrius (1890–195?).

Kunigiškių pradžios mokyklą lankė lietuvių literatūros klasikas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, tapytojas Kajetonas Sklėrius, žymi išeivijos rašytoja Alė Rūta ir daug kitų žymių žmonių. Muziejuje atkurtas senovinės klasės vaizdas, įrengtos ekspozicijos žymių kraštiečių atminimui, vykdomos įvairios edukacinės programos.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kunigiškių fermos
    Kunigiškių fermos
  • Įvažiavimas į kaimą
    Įvažiavimas į kaimą
  • Kunigiškių pradžios mokykla
    Kunigiškių pradžios mokykla
  • Kunigiškių kryžius Vaižganto muziejaus kieme
    Kunigiškių kryžius Vaižganto muziejaus kieme
  • Etnoarchitektūrinė viešam lankymui atvira Kunigiškių sodyba
    Etnoarchitektūrinė viešam lankymui atvira Kunigiškių sodyba
  • Skulptūrų sodelis dailininko Kajetono Sklėriaus (1876 - 1932) atminimui
    Skulptūrų sodelis dailininko Kajetono Sklėriaus (1876 - 1932) atminimui
  • Kraštovaizdis link Juodonių piliakalnio
    Kraštovaizdis link Juodonių piliakalnio

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ „Objekto Nr. 1324 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. ↑ „Objekto Nr. 44450 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. ↑ Kunigiškiai I (Anykščiai). Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi.
  5. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. ↑ Kunigiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 251 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Kunigiškiai II. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 433
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kunigiškiai_I_(Anykščiai)&oldid=6992278"