Kunguro urvas
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
57°26′39″ š. pl. 57°00′54″ r. ilg. / 57.44417°š. pl. 57.01500°r. ilg.
Kunguro urvas – karstinis urvas Rusijoje, Permės krašte, šiauriniuose Uralo kalnuose, šalia Kunguro miesto. Tai vienas didžiausių ir vienintelis kokybiškai pritaikytas turizmui urvų Permės krašte. Urvas paskelbtas Rusijos gamtos paminklu. Įėjimas į požemius yra dešiniajame Sylvos upės krante, Kunguro miesto pakraštyje Filipovkos kaime (100 km nuo Permės).
Kunguro urvo ilgis – 5600 m. 1,5 km pritaikyta turizmui. Urve yra 60 požeminių ežeriukų. Didžiausio ežeriuko tūris 1300 m³, o gylis siekia 3 m. Yra ledyninių darinių, stalaktitų, stalagmitų, stalagnatų.[1]
Ekskursijos vyksta nuo 1914 m., o 1969 m. atidarytas turizmo biuras.
- Pirmasis urvo paminėjimas – XVIII a.
- Pasak legendos Jermakas 1578–1579 m. žiemojo urvo apylinkėse
- 1703 m. Semionas Remezovas nubraižė pirmąjį urvo planą
- 1959 m. urve atrasta pirmykštė tapyba.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 239