Kunguras
Kunguras Кунгур | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+5) | |
Valstybė | Rusija |
Kraštas | Permės kraštas |
Rajonas | Kunguro rajonas |
Įkūrimo data | 1648 m. |
Gyventojų | 62 673 |
Plotas | 68,7 km² |
Tankumas | 912 žm./km² |
Altitudė | 120 m |
Vikiteka | Kunguras |
Kunguras (rus. Кунгур) – miestas Rusijoje, Permės krašte, 90 km į pietryčius nuo Permės, prie Sylvos upės ir jos intakų Irenės ir Šakvos; rajono centras. Per Kungurą eina Jekaterinburgo–Permės geležinkelis ir plentas, šakojasi kelias į Čiusovojų. Mašinų (gręžimo įrangos), muzikos instrumentų (gitarų), akmens dirbinių gamyba, keramikos (majolikos), tekstilės (trikotažo), siuvimo, avalynės (ir karinės), maisto (pieno) pramonė.[2] Apylinkėse išgaunama nafta.[3]
Mieste yra Viešpaties Atsimainymo cerkvė (1781 m.), Šv. Mikalojaus soboras, kraštotyros muziejus. Netoli Kunguro (Sylvos kairiajame krante) yra gamtos paminklas – Kunguro urvas.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovardis kildinamas nuo netoliese tekančios Kunguro upės. Jos vardas vedamas iš tiurkų ункур, унгур („urvas, siaurymė, įskilimas uoloje“).[4]
Kunguras įkurtas 1648 m. prie Kungurkos upės; 1663 m. perkeltas į dabartinę vietą, ten pastatyta tvirtovė. Miesto teisės Kungurui suteiktos 1781 m. XVIII a. pabaigoje Sibiro trakto tranzitinės prekybos (daugiausia javų) centras. Nuo XIX a. pabaigos svarbus pramonės centras.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ KUNGUR in Kungurskij Rajon (Perm Krai)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Kungur. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 239
- ↑ Географические названия России: топонимический словарь / Е. М. Поспелов. М.: АСТ; Астрель, 2008.