Kulka generolui

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kulka generolui
Chuncho quien sabe El (1966).jpg
PavadinimasEl Chuncho,
quién sabe?
Kilmės šalisFlag of Italy.svg Italija
RežisieriusDamiano Damiani
Scenaristas (-ai)Salvatore Laurani
Franco Solinas
KompozitoriusLuis Bacalov
Ennio Morricone
Metai1966
Žanrasvesternas
Trukmė118 min.
Kalbaitalų, ispanų ir
anglų
IMDb įrašas

Kulka generolui (it. El Chuncho, quién sabe?) – 1966 m. režisieriaus Damiano Damiani sukurtas politinis vesternas apie Meksikos revoliuciją. Tai vienas populiariausių „Zapata“ stiliaus spageti vesternų, nors pats režisierius jį pirmiausia laikė politiniu filmu.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Gian Maria Volonte – „El Čunčo“ Munozas
  • Lou Castel – Viljamas Teitas / Mažylis
  • Martine Beswick – Adelita
  • Klaus Kinski – El Santas
  • Jamie Fernandez – generolas Elijas
  • Andrea Chechi – donas Felipė
  • Aldo Sambrell – leitenantas Alvaro Pereda
  • Carla Gravina – Rozarija

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Meksika, XX amžiaus pradžia. Čunčo, traukinių plėšikas, banditas ir prekeivis ginklais, veikia išvien su revoliucionieriais. Įvykdžius eilinį apiplėšimą, jis susiduria su paslaptingu Viljamu Teitu, pravarde Mažylis. Traukinio užpuolimo metu šis sukausto save antrankiais ir prisistato kaip ieškomas nusikaltėlis, todėl sulaukia Čunčo pasiūlymo prisijungti prie jo gaujos.

Pastarasis negali atsidžiaugti naujuoju pagalbininku: Mažylis šaltakraujis, žiaurus, puikiai šaudo ir trokšta lengvo bei aprūpinto gyvenimo. Nors ne visi gaujoje patenkinti pasirodžiusiu „gringo“, tarp Čunčo ir Mažymo netrukus užsimezga tvirta draugystė.

Gabendami revoliucionierių generolui Elijui pagrobtus ginklus, jie atsiduria San Migelyje – nedideliame miete, kuriam gresia kariuomenės puolimas. Čia pasirodo ir kita Čunčo pusė: sutiktas kaip didvyris, jis prižada grįžti su pastiprinimu, tačiau iš tiesų pasprunka su ginklais, palikdamas dalį gaujos bei savo paties brolį, kunigą El Santą.

Po ilgų klajonių generolo El Santo štabą pasiekia tik Čunčo ir Mažylis. Kol pastarasis pasimeta kareivių minioje, Čunčo, pradžioje sutiktas kaip didvyris, apkaltinamas išdavęs revoliuciją ir palikęs likimo valiai kovos draugus. Kaltintoju tampa iš San Migelio ištrūkęs El Santas ir Čunčo nuteisiamas sušaudyti. El Santas pats pasisiūlo įvykdyti nuosprendį ir nusiveda brolį už uolos. Šiam besitaikant, nuaidi du šūviai, kuriuos paleidžia Mažylis: pirmoji kulka pakerta El Santą, antroji – generolą Eliją. Sumaištyje Čunčo pasprunka, tačiau jis prisimena matęs pas Mažylį auksinę kulką, kuri ir pakirto generolą.

Miesto viešbutyje Čunčo galiausiai suranda Mažylį, kuris prisipažįsta esantis samdomas žudikas, turėjęs užduotį nužudyti generolą Eliją, o auksinė kulka – jo skiriamasis ženklas, kad darbą atliko būtent jis. Mažylis prisipažįsta viską planavęs nuo pradžių ir išnaudojęs Čunčo bei jo gaują, kad priartėtų prie savo taikinio. Kaip kompensaciją, Mažylis viešbučio seife paliko jam 50 tūkstančių dolerių auksu – pusę sumos, kurią jis gavo atlikęs užduotį...