Kušnarenkovo kultūra

Kušnarenkovo kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, ją išskyrė V. Geningas pagal 1955–1959 m. kasinėtą Kušnarenkovo kapinyną (Baškirija).

Arealas

Kušnarenkovo kultūra VI a. – VIII a. buvo paplitusi Pietų Urale, Pauralėje – Belos, Karnos ir Ikos baseinuose. Žinoma daugiau kaip 40 paminklų – kapinynų, pavienių kapų ir gyvenviečių. Manoma, kad Kušnarenkovo kultūra išplito VI a. viduryje iš Užuralės ir Vakarų Sibiro miškastepių rajonų. Kušnarenkovo kultūros žmonės – ugrų protėviai. VIII a. į vakarus nuo Uralo ir Pauralės atklydus kitai ugrų genčių grupei susiklostė Karajakupovo kultūra.

Kultūra

Kušnarenkovo kultūros žmonės – klajokliai, slėniuose ir upių terasose kūrė laikinas gyvenvietes. Vertėsi gyvulininkyste ir medžiokle. Naudojo akmeninius, kaulinius ir geležinius įrankius bei ginklus. Papuošalai ir dekoratyvinės detalės dažniausiai metaliniai. Keramika lipdyta, plonasienė, apskritadugnė, dailių formų. Greta gyvenviečių aptinkama kapinynų arba pavienių kapų.

Mirusieji laidoti po mažais pilkapių sampilais, supiltais iš žemių, negiliose stačiakampėse ar ovalo formos duobėse, aukštielninki, su įkapėmis. Galvūgalyje dėdavo indą su maistu mirusiajam. Pilkapiuose laidota 1-3 mirusieji, kartais juose aptinkama žirgų galvų ir kojų. Įkapės: ginklai (kauliniai ir geležiniai strėlių antgaliai, geležiniai kalavijai), įvairūs papuošalai, kauliniai apkalai, indai, pakinktai (balnakilpės ir žąslai), diržo sagtys ir puošybos detalės, dažniausiai su heraldiniais motyvais.