Ksantoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ksantoma (gr. ξανθός 'geltonas') – gelsvas, gelsvai rausvas arba rusvas mazgelis odoje ar gleivinėje, sudėtinių baltymų lipoproteidų sankaupa. Lipoproteidus sudaro baltymai ir į riebalus panašios medžiagos. Ksantoma atsiranda dėl lipoproteidų apykaitos sutrikimo ir pagausėjimo kraujyje. Ksantoma būna papulinė, mazginė, sausgyslinė, linijinė ir vokų plokščioji (ksantelazma).

Papulinė ksantoma - nedidelis mazgelis; išplinta ant viso kūno. Jų būna gausu ant sėdmenų, kojų, rankų. Mazginių ksantomų neskauda. Jos simetriškai paplinta ant kelių, alkūnių, plaštakų nugarinių pusių, pėdų. Sausgyslinė ksantoma susidaro ant sausgyslių ir sąnarių. Linijinė ksantoma - gelsva linija ant delnų ir pirštų lenkiamųjų paviršių. Vokų ploščioji ksantoma (ksantelazma) - paplokščias mazgelis, susidarantis viršutinių vokų vidiniuose kampuose. Lipoproteidai gali kauptis akių tinklainėje ir ragenoje.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atsiradus ksantomai ligonis turi laikytis dietos: perpus ar dar mažiau sumažinama angliavandenių ir riebalų, patartina nevalgyti kiaušinio, sviesto, kiaulienos, cukraus, skiriama daug baltymų. Ksantomos šalinamos cheminėmis medžiagomis, elektra, išoperuojamos.