Kryžkaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.

Kryžkaulis (lot. os sacrum) − kaulas, susidaręs susiliejus penkiems (kartais 4 arba 6) kryžkaulio slanksteliams (vertebrae sacrales). Per kryžkaulio jungtis su dubenkauliu viršutinės kūno dalies masė pasiskirsto apatinėms galūnėms. Kaulas įeina į užpakalinę dubens sieną, yra į priekį išlinkusio apversto trikampio pavidalo. Žmogaus organizme kryžkaulio slanksteliai galutinai susijungia į vieną kaulą apie 25-uosius gyvenimo metus.

Kryžkaulio sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Masyvesnė kaulo dalis – kryžkaulio pamatas (basis ossis sacri) nukrypęs į viršų, o smulkesnė – kryžkaulio viršūnė (apex ossis sacri) atsigręžusi žemyn, stuburgalio link. Pamate matytomos stambaus pirmojo kryžmens slankstelio liekanos: porinė viršutinė sąnarinė atauga (processus articularis superior). Išsišovusi jo kūno priekinė briauna vadinama kyšuliu (promontorium).

Kryžkaulio nugarinis paviršius
Kryžkaulio dubeninis paviršius

Kryžkaulio šonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugę šonkaulių rudimentai ir kryžmens slankstelių skersinės ataugos sudaro šonines dalis (partes laterales), kurių viršutinė atkarpa vadinama kryžkaulio sparnu (ala ossis sacri), o išorinėje pusėje yra ausinis paviršius (facies auricularis), susinerti su klubakaulio panašiu ausies pavidalo paviršiumi. Už jo yra įdubusi kryžkaulio šiurkštuma (tuberositas ossis sacri), nuo kurios iki panašios klubakaulio šiurkštumos eina šiuodu kaulus jungiantis tarpkaulinis kryžkaulinis klubakaulio raištis (ligamentum sacroiliacum interosseum).

Kryžkaulio paviršiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dubeninis paviršius (facies pelvica), yra įdubęs ir atsikreipęs į dubenį. Jame dar pastebimos slankstelių kūnų sąaugos – skersinės linijos (lineae transversae), kurių galuose išsidėsto po eilę priekinių kryžkaulio angų (foramina sacralia anteriora), kryžmeninių nervų priekinėms šakoms išeiti.
  • Nugarinis paviršius (facies dorsalis). Jame matyti keturios užpakalinių kryžkaulio angų (foramina sacralia dorsalia), poros, pro kurias išeina kryžmeninių nervų užpakalinės šakos. Šio paviršiaus reljefą lemia susiliejusių kryžmens slankstelių ataugų virtinės:
  1. Kryžkaulio vidurio skiauterė (crista sacralis mediana) tai suaugusios keterinės ataugos.
  2. Vidurinė kryžkaulio skiauterė (crista sacralis medialis) susidaro iš sąnarinių ataugų, kurių pačios apatinės yra išlikusios ir vadinamos kryžkaulio ragais (cornua sacralia).
  3. Šoninė kryžkaulio skiauterė (crista sacralis lateralis) žymi susiliejusias skersines ataugas.

Moters kryžkaulis yra trumpesnis, platesnis ir mažiau išlinkęs nei vyro.

Kryžkaulio kanalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžkaulio viduje esantis jo kanalas (canalis sacralis) apačioje, kaulo viršūnėje, atsiveria kryžkaulio žiotimis (hiatus sacralis). Jas riboja porinis kryžkaulio ragas (cornu sacrale) – penktojo kryžmens slankstelio apatinės sąnarinės ataugos rudimentas.

Kryžkaulio jungtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kryžkaulinė stuburgalio jungtis (articulatio sacrococcygea) tarp kryžkaulio viršūnės (apatinės dalies) ir stuburgalio (viršutinės jo dalies). Jungtį sudaro kryžmeninė stuburgalio jungtis (junctura sacrococcygea), (tarpslankstelinio disko analogas) bei sutvirtina keletas raiščių.
  • Kryžkaulinis klubakaulio sąnarys (articulatio sacroiliaca) beveik nepaslanki jungtis tarp kryžkaulio ir klubakaulio ausinių paviršių. Šį sąnarį tiesiogiai sutvirtina kryžkauliniai klubakaulio raiščiai (ligamenta sacroiliaca).

Informacijos šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Žmogaus anatomija“, I tomas – G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 664 p.
  • „Atlas Of Human Anatomy“, 5th. edition – Frank Henry Netter, MD., USA: Saunders Elsevier, 2011, 611 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]