Kryžbarkas (Ylavos apskritis)

Koordinatės: 54°29′52″š. pl. 20°26′35″r. ilg. / 54.497778°š. pl. 20.443056°r. ilg. / 54.497778; 20.443056 (Kryžbarkas (Ylavos apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kryžbarkas
Slavskojė
vok. Kreuzburg
rus. Славское
Kryžbarkas Slavskojė
Kryžbarkas
Slavskojė
54°29′52″š. pl. 20°26′35″r. ilg. / 54.497778°š. pl. 20.443056°r. ilg. / 54.497778; 20.443056 (Kryžbarkas (Ylavos apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Bagrationovsko rajonas
Įkūrimo data 1240 m.
Altitudė 47 m
Pašto kodas 238420
Tel. kodas +7 40156
Tinklalapis bagrationovsk-mo.ru

Kryžbarkas, Vitija arba Slavskojė (vok. Creuzburg i. Ostpr., lenk. Krzyżbork, nuo 1931 m. Kreuzburg (Ostpr.), 1945–1946 m. rus. Кройцбург, nuo 1946 m. rus. Славское) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietinėje dalyje, Bagrationovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dolgorukovo kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Notangos žemės kaimo pavadinimas Vītijō prūsiškos kilmės. 1240 m. minimi Witige.[3] Vokiečių ordinas, užėmęs Varmę ir pasistatęs Balgos pilį bei tęsdamas kryžiaus žygį prieš notangus, užėmė jų įtvirtintą gyvenvietę ir per dienos žygio atstumą (30 km) nuo Balgos pastatė Kroicburgo pilį (vok. – Kryžiaus pilis), prie kurios pradėjo plėstis gyvenvietė. Manoma, kad pilis pavadinta iki 1225 m. Transilvanijoje ordino turėtos pilies vardu. 1243 m. pilį užėmė ir sudegino prūsai, bet 1253 m. vokiečiai pasistatė naują medinę pilį. 1260 m. per Antrąjį prūsų sukilimą prūsai užėmė pylimų saugotą pirmąjį priešpilį, bet toliau pasistūmėti neįstengė. Pilies apgultis tęsėsi trejus metus, ir tik 1263 m., kai pilies gynėjams baigėsi maisto atsargos ir buvo suvartota viskas, kas valgoma, pasinaudodami nakties tamsa riteriai ir apkrikštyti prūsai paliko pilį. Sukilėliai rytą pavijo bėglius ir išžudė, tik dviem riteriams pavyko pasiekti Balgą.

Numalšinus Didįjį prūsų sukilimą 1273 m. kryžiuočiai, vadovaujam Rudeviko vėl atstatė medinę pilį, bet, prasidėjus mūrinių ordino pilių statybos etapui, po 1309 m. pilis perstatyta. 1315 m. sausio 31 d. ordino didysis maršalas Heinrichas fon Plockė Kulmo teisės pavyzdžiu suteikė Kryžbarkui miesto teises. Miesto herbe pavaizduota pilis su dviem bokštais ir atlapais vartais. Istoriniame to meto paveiksle matyti rotušė, bažnyčia, turgaus aikštė, tiltas per Pasmaros upę ir vandens malūnas prie jo. Miestas apsuptas mūrine siena. Kurį laiką Kroicburge buvo komtūro rezidencija, 1402 m. atidaryta mokykla.

1454 m. Trylikos metų karo pradžioje miestą užėmė Prūsų sąjungos kariuomenė, bet po metų kryžiuočiai miestą trumpam atsiėmė. Kelis kartus plėštas miestas nusigyveno, bet pilis išliko. 1466 m. Torunės taikos sąlygomis Kroicburgo pilis liko ordinui. Tačiau dengdamas ordino skolas, ordino didysis magistras Liudvigas fon Erlichshauzenas buvo priverstas už 2383 markes miestą ir pilį užstatyti samdinių vadams Anzelmui Tetau ir Mechaeliui Groizingui. Tik 1497 m. pilį išpirko vyskupas Johanas, o nuo 1505 m. jos savininku tapo Hiobas fon Donebekas. 1520 m. konflikto su Lenkija metu pilį buvo apsupę lenkai, vėliau jos savininkai keitėsi. 1565 m. Albrechtas Brandenburgietis pilį padovanojo Pauliui Skalichui, kuris pasivadino Kroicburgo kunigaikščiu. Tačiau pilis nyko, griaunama vietinių gyventojų, ir tik 1585 m. ją kartu su miestu nupirko valstybė. Miestelyje pradėjo plėtotis amatai, buvo du malūnai, lentpjūvė, kalvė, įsikūrė paštas. 1762 m. miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Ylavos apskrities miestas, [4] nuo 1874 m. gegužės 7 d. valsčiaus centras. 1945 m. vasario 8 d. III Baltarusijos fronto 5-oji armija sugriovė miestą, išliko tik pilies sienos griuvėsiai. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kroicburgo rajono (rus. Кройцбургский район) centras, vėliau Bagrationovsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Slavskojės apylinkės (Славский сельский Совет) centras. 1947 m. miestas buvo padalytas į dvi dalis: Slavskojė ir Jeniną, bet 1965 m. abi dalys vėl sujungtos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m. Ylavos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kroicburgo rajonas TSRS
1946–2008 m. Slavskojės apylinkė
Bagrationovsko rajonas 		Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Dolgorukovo kaimo gyvenvietė
Bagrationovsko municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1740 m. ir 1939 m.
1740 m. 1816 m. 1823 m. 1843 m. 1875 m. 1885 m. 1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6]
986 1 700 1 352 1 809 2 004 1 976 1 723 1 802 2 005


Parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kroicburgo parapija įsteigta XIV a. Nuo reformacijos pradžios joje kunigavo:

  • ND., 1528
  • Michael Spillmann, 1559
  • Johann Gansewind, iki 1565
  • ND., 1567
  • Hermann Eifler, 1573–1583
  • Johann Haas, bis 1584
  • Johann Rudolph
  • ND., iki 1589
  • Nicolaus Prätorius, 1592–1602
  • Michael N., iki 1602
  • Johann Stobäus, 1602–1619
  • Heinrich Haltermann
  • Heinrich Frischeintz, 1619–1621
  • Michael Wegner, 1620–1645
  • Jacob Christison, 1621–1624
  • Gustav Coggius, 1624–1668
  • Nicolaus Rittershusius, 1645–1672
  • Christoph Hülner, 1668–1693
  • Abraham Klein, 1672–1721
  • Johann Klopcke, 1693–1718
  • Christoph Stephani, 1719–1723
  • Josua Schusterus, 1721–1729
  • Christoph Stephani, 1719–1723
  • Johann Jacob Milo, 17231733
  • Johann Friedrich Straube, 1729–1768
  • Johann H. Daniel Moldenhawer, 1733–1737
  • Johann Grünenberg, 1738–1782
  • Paul Thomas Anderson, 1768–1793
  • Johann Salomo Grünenberg, 1783–1805
  • Johann Jacob Feggler, 1792–1800
  • Johann Philipp Schröder, 1793–1828
  • Friedrich Wilhelm Fischer, 1801–1807
  • Johann Immanuel Schiemann, 1808–1813
  • Georg Friedrich Sande, 1814–1831
  • August Wilhelm Schulze, 1829–1864
  • Julius Lilienthal, 1831–1854
  • Alexander O.H. Stoboy, 1842–1882
  • Rudolf Ottomar E. Kleist, 1864–1886
  • Max Schliepe, 1885–1887
  • Georg Schmidt, 1886–1908
  • Ernst Gotthard P. Neumann, 1888–1896
  • Erdmund Johannes Höhne, 1897–1899
  • Johann Theodor W. Sterner, 1899–1910
  • Gottfried Wilhelm Steckel, 1909–1915
  • Franz Georgesohn, 1910–1915
  • Paul Friedrich Ferdinand Hafke, 1916–1931
  • Hans Hermenau, 1919–1920
  • Walter Becker, 1921–1925
  • Arno Gronert, 1925–1945
  • Lothar Guhl, 1931–1934
  • Friedrich Schumacher, 1935–1942
  • Arno Stritzel, 1942–1945

Apylinkė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slavskojės apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės: [7][8]

Dabartinis pavadinimas Rusiškai Vokiškai Lietuviškai Buvusių kaimų koordinatės
Grigorjevas Григорьево Kissitten bei Kreuzburg Kisyčiai
Gruševka Грушевка Seeben Sėbai
Jeninas Енино Pasmarshof, Kreuzburg Pasmarkaimis 54°30′10″ š. pl. 20°25′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.41944°r. ilg. / 54.50278; 20.41944 (Pasmarkaimis)
Krasnoarmeiskojė Красноармейское Sollau Zalidava, Saluva
Krasnoznamenskojė Краснознаменское Dollstädt -
Krasnoznamenskojė Краснознаменское Königlich Sollau Zolau dvaras 54°29′10″ š. pl. 20°30′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.50278°r. ilg. / 54.48611; 20.50278 (Zolau dvaras)
Krasnoznamenskojė Краснознаменское Vogelsang - 54°29′10″ š. pl. 20°32′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.53611°r. ilg. / 54.48611; 20.53611 (Vogelsang)
Lermontovas Лермонтово Boggentin Bagotynė 54°29′10″ š. pl. 20°31′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.51944°r. ilg. / 54.48611; 20.51944 (Bagotynė)
Lermontovas Лермонтово Wogau Vaigava
Lugovojė Луговое Klein Park - 54°30′10″ š. pl. 20°33′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.55278°r. ilg. / 54.50278; 20.55278 (Klein Park)
Malinovka Малиновка Glauthienen Glautieniai 54°29′10″ š. pl. 20°22′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.36944°r. ilg. / 54.48611; 20.36944 (Glautieniai)
Oktiabrskojė Октябрьское Moritten Moryčiai
Pervomaiskojė Первомайское Kavern - 54°31′10″ š. pl. 20°24′10″ r. ilg. / 54.51944°š. pl. 20.40278°r. ilg. / 54.51944; 20.40278 (Kavern)
Poberežė Побережье Neu Schnakeinen Naujieji Šnekainys 54°29′10″ š. pl. 20°24′10″ r. ilg. / 54.48611°š. pl. 20.40278°r. ilg. / 54.48611; 20.40278 (Naujieji Šnekainiai)
Poberežjė Побережье Schnakeinen Šnekainys
Podgornojė Подгорное Penken Penkai
Pugačiovas Пугачёво Wilmsdorf - 54°30′10″ š. pl. 20°22′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.36944°r. ilg. / 54.50278; 20.36944 (Wilmsdorf)
Puškinas Пушкино Posmahlen Pasmaliai
Severianka Северянка Neu Posmahlen Pasmaliai 54°28′10″ š. pl. 20°34′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.56944°r. ilg. / 54.46944; 20.56944 (Naujieji Pasmaliai)
Sidorovas Сидорово Porschkeim Parškaimis
Sosnovka Сосновка Groß Labehnen Labėnai 54°28′10″ š. pl. 20°23′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.38611°r. ilg. / 54.46944; 20.38611 (Labėnai)
Vysokojė Высокое Tiefenthal -
Voinovas Войново Barslack Barslaukis 54°27′10″ š. pl. 20°23′10″ r. ilg. / 54.45278°š. pl. 20.38611°r. ilg. / 54.45278; 20.38611 (Barslaukis)
Voinovas Войново Döbnicken Duobininkai 54°28′10″ š. pl. 20°22′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.36944°r. ilg. / 54.46944; 20.36944 (Duobininkai)
Volžskojė Волжское Schmerkstein - 54°28′10″ š. pl. 20°21′10″ r. ilg. / 54.46944°š. pl. 20.35278°r. ilg. / 54.46944; 20.35278 (Schmerkstein)
Zalesjė Залесье Neu Sollau Naujoji Saluva 54°30′10″ š. pl. 20°31′10″ r. ilg. / 54.50278°š. pl. 20.51944°r. ilg. / 54.50278; 20.51944 (Naujoji Saluva)
Zarečjė Заречье Kilgis Kilgis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 38 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Kryžbarkas GenWiki
  5. ↑ Ylavos apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  6. ↑ Ylavos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  7. ↑ Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
  8. ↑ Slavskojės apylinkė GenWiki

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kryžbarkas_(Ylavos_apskritis)&oldid=6944669"