Krovininis vagonas

Krovininis vagonas (arba prekinis vagonas) – vagono tipas, skirtas traukiniais pervežti krovinius. Krovininiai vagonai būna bendrieji, cisterniniai, biraliniai, konteineriniai, pašto ir bagažo, refrižeratoriniai, savivarčiai, treileriniai ir kt.^[1] Pagal vežamų krovinių pobūdį ir rūšį klasifikuojami į dengtus, dviašius, keturašius, specialiuosius daugiaašius, atvirus pusvagonius, platformas, cisternas ir izoterminius vagonus.^[2] Yra ir kariniai vagonai, skirti išskirtinai tik karių reikmėms – tai yra kareivių vagonai ir skirtingi ginklų, amunicijos ir transporto priemonių vagonai. Pramoninėje aplinkoje naudojami nedideli atviri vagonai – vagonetės, skirtos važiuoti siaurojo geležinkelio vėže. Pagrindinės prekinio vagono naudingumo charakteristikos – tuščiasis svoris, krovinio svoris, ratų ašių kiekis, grindų plotas, tūris (talpa).^[3]

Lietuvoje prekiniais vagonais laikomi vagonai kroviniams vežti: dengtieji, platforminiai, cisterniniai vagonai, pusvagoniai; specialios paskirties kroviniams vežti vagonai: bunkeriniai pusvagoniai, ledaininiai, izoterminiai vagonai, grūdvežiai, transporteriniai, konteinerių ir kiti vagonai.^[4] Tokiais vagonais Lietuvoje vežama iki 125 tonų krovinio iki 120 km/h greičiu;^[2] daugiausia vežama nafta, anglis, statybinės medžiagos.^[5]

Istorija

XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje vagonai turėjo atskirus dydžio standartus. Tuo metu dengti krovininiai vagonai talpindavo 40 žmonių arba 6 arklius, arba 8–10 galvijus.^[6] TSRS labiausiai paplitę krovininiai vagonai buvo keturašiai uždari 60–62 tonų talpos.^[7]

Klasifikacija

Prekiniai vagonai skirstomi į tokias grupes:^[8]

Universalieji:
- Dengtieji
- Platforminiai
- Pusvagoniai
- Cisterniniai (šviesiems naftos produktams)
Specialieji:
- Biraliniai
- Izoterminiai
- Vagonai su specialia įranga
  - Specialieji dengtieji
  - Specialieji pusvagoniai
  - Specialieji platforminiai
  - Specialieji cisterniniai

Dengtasis
Platforminis
Pusvagonis
Cisterninis vagonas
Biralinis
Izoterminis

Numeracija

Prekinio vagono numerį sudaro 8 skaitmenys:^[9]

pirmasis rodo vagono rūšį (2 – dengtasis, 4 – platforminis, 6 – pusvagonis, 8 – izoterminis, 3 ir 9 – kiti vagonai);
antrasis rodo vagono ašinę charakteristiką (pvz., nuo 0 iki 8 – keturašis, 9 – aštuonašis, jei pirmasis skaitmuo 3, antrasis 6 – šešiaašis, jei pirmasis skaitmuo 3, antrasis 9 – transporteris; antrasis skaitmuo gali rodyti dengtojo vagono kėbulo tūrį, platforminio vagono platformos ilgį, ar pusvagonyje yra iškrovimo angos ir durys galuose, cisterninių vagonų paskirtį);
trečiasis – papildomą vagono charakteristiką;
ketvirtasis, penktasis, šeštasis – prasmės neturi;
aštuntasis – kontrolinis, apskaičiuojamas pagal specialų algoritmą.

Šaltiniai

↑ Vagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-12).
1 2 Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 51. ISBN 978-9955-423-68-3.
↑ Грузовой вагон. Железнодорожный транспорт. Энциклопедия. – Москва, Большая Российская энциклопедия, 1994. // psl. 101–102
↑ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo. 1996 m. rugsėjo 20 d. Nr. 297.
↑ Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 119. ISBN 978-9955-423-68-3.
↑ Вагон. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
↑ Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.
↑ Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 328
↑ Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 336

[1] Vagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-12).

[amb-2] 1 2 Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 51. ISBN 978-9955-423-68-3.

[3] Грузовой вагон. Железнодорожный транспорт. Энциклопедия. – Москва, Большая Российская энциклопедия, 1994. // psl. 101–102

[4] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo. 1996 m. rugsėjo 20 d. Nr. 297.

[5] Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 119. ISBN 978-9955-423-68-3.

[6] Вагон. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.

[7] Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.

[8] Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 328

[9] Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 336

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]