Krovininis vagonas
Krovininis vagonas (arba prekinis vagonas) – vagono tipas, skirtas traukiniais pervežti krovinius. Krovininiai vagonai būna bendrieji, cisterniniai, biraliniai, konteineriniai, pašto ir bagažo, refrižeratoriniai, savivarčiai, treileriniai ir kt.[1] Pagal vežamų krovinių pobūdį ir rūšį klasifikuojami į dengtus, dviašius, keturašius, specialiuosius daugiaašius, atvirus pusvagonius, platformas, cisternas ir izoterminius vagonus.[2] Yra ir kariniai vagonai, skirti išskirtinai tik karių reikmėms – tai yra kareivių vagonai ir skirtingi ginklų, amunicijos ir transporto priemonių vagonai.
Lietuvoje prekiniais vagonais vežama iki 125 tonų krovinio iki 120 km/h greičiu.[2] Daugiausia vežama nafta, anglis, statybinės medžiagos.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje vagonai turėjo atskirus dydžio standartus. Tuo metu dengti krovininiai vagonai talpindavo 40 žmonių arba 6 arklius, arba 8–10 galvijus.[4] TSRS labiausiai paplitę krovininiai vagonai buvo keturašiai uždari 60–62 tonų talpos.[5]
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekiniai vagonai skirstomi į tokias grupes:[6]
- Universalieji:
- Dengtieji
- Platforminiai
- Pusvagoniai
- Cisterniniai (šviesiems naftos produktams)
- Specialieji:
- Biraliniai
- Izoterminiai
- Vagonai su specialia įranga
- Specialieji dengtieji
- Specialieji pusvagoniai
- Specialieji platforminiai
- Specialieji cisterniniai
-
Dengtasis -
Platforminis -
Pusvagonis -
Cisterninis vagonas -
Biralinis -
Izoterminis
Numeracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekinio vagono numerį sudaro 8 skaitmenys:[7]
- pirmasis rodo vagono rūšį (2 – dengtasis, 4 – platforminis, 6 – pusvagonis, 8 – izoterminis, 3 ir 9 – kiti vagonai);
- antrasis rodo vagono ašinę charakteristiką (pvz., nuo 0 iki 8 – keturašis, 9 – aštuonašis, jei pirmasis skaitmuo 3, antrasis 6 – šešiaašis, jei pirmasis skaitmuo 3, antrasis 9 – transporteris; antrasis skaitmuo gali rodyti dengtojo vagono kėbulo tūrį, platforminio vagono platformos ilgį, ar pusvagonyje yra iškrovimo angos ir durys galuose, cisterninių vagonų paskirtį);
- trečiasis – papildomą vagono charakteristiką;
- ketvirtasis, penktasis, šeštasis – prasmės neturi;
- aštuntasis – kontrolinis, apskaičiuojamas pagal specialų algoritmą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-04-12).
- ↑ 2,0 2,1 Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 51. ISBN 978-9955-423-68-3.
- ↑ Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 119. ISBN 978-9955-423-68-3.
- ↑ Вагон. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
- ↑ Vagonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 618 psl.
- ↑ Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 328
- ↑ Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 336