Krokinis minkštenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hapalopilus croceus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Krokinis minkštenis (Hapalopilus croceus)
Krokinis minkštenis (Hapalopilus croceus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Kempiniečiai
(Wikispecies-logo.svg Polyporales)
Šeima: Kempininiai
(Wikispecies-logo.svg Polyporaceae)
Gentis: Minkštenis
(Wikispecies-logo.svg Hapalopilus)
Rūšis: Krokinis minkštenis
(Wikispecies-logo.svg Hapalopilus croceus)
LogoIF.png Index Fungorum
Binomas
Hapalopilus croceus
(Christiaan Hendrik Persoon) Marinus Anton Donk, 1933
Sinonimai
Boletus croceus Pers. (1796)
Polyporus croceus (Pers.) Fr. (1815)
Inonotus croceus (Pers.) P.Karst. (1882)
Ochroporus croceus (Pers.) J.Schröt. (1888)
Phaeolus croceus (Pers.) Pat. (1900)
Polystictus croceus (Pers.) Bigeard & H.Guill. (1913)
Aurantiporus croceus (Pers.) Murrill (1920)
Tyromyces croceus (Pers.) J.Lowe (1975)

Krokinis minkštenis (lot. Hapalopilus croceus) – kempiniečių (Polyporales) eilės kempininių (Polyporaceae) [1] [2] šeimos minkštenių genties grybų rūšis. Paplitusi vidutinėse platumose Azijoje, Europoje, Okeanijoje, Amerikoje. Daugelyje Europos šalių reta rūšis.[3] Jos arealas sutampa su ąžuolo arealu, išskyrus jo šiaurinę ribą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Termofilinė rūšis. Parazituoja ant pūvančios medienos, sukelia baltąjį gyvų medžių kamienų šerdies puvinį. Vaisiakūniai vienmečiai, kempiniškai mėsingi, išauga vasarą ar ankstyvą rudenį. Stambūs, ryškiai oranžinės spalvos.

Auga pavieniui ant gyvų ir negyvų lapuočių medžių, ypač ant senų stambių ąžuolų, dažniausiai gana aukštai nuo žemės. Pasitaiko ant virtuolių ar stuobrių senuose plačialapių lapuočių miškuose ir parkuose.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. krokinis minkštenis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[4]

Lietuvoje aptiktas 21 radavietėje. Gausesnės populiacijos Punios šile (Alytaus rajone), Kauno ąžuolyne ir Gojaus miške (Prienų rajone).[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]