Krivonių šv. Antano Paduviečio bažnyčia

54°56′7.2″ š. pl. 24°34′0.81″ r. ilg. / 54.935333°š. pl. 24.5668917°r. ilg. / 54.935333; 24.5668917

Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Krivonių šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Kaišiadorių
Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Krivonys
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1936 m.

Krivonių šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Krivonių kaime, prie kelio 1821 Paukščiai–Krivonys–Neprėkšta (tarp Čiobiškio ir Palomenės). Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoli Krivonių buvusiame Samulevos dvare iki 1796 m. pastatyta koplyčia. Ji XIX a. sunyko. Kunigo Motiejaus Cijūnaičio rūpesčiu 1933 m. nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis.

Istoriografijoje nurodoma statybų data 1936 m. Dėl projekto parengimo susirašinėjimai tarp Trakų apskrities statybos komisijos ir Vidaus reikalų ministerijos Statybos ir Sauskelių inspekcijos vyko nuo 1934 m. iki 1937 m. Naujas projektas (inž. Alfredas Aleksandravičius) buvo parengtas 1937 m. ir tų pačių metų balandžio 30 d. patvirtintas.

Klebonas Adolfas Stasevičius 1946 m. suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti (mirė 1949 m. Lukiškių kalėjime). 1954 m. klebonas Vincentas Andrulevičius su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, senosios Kernavės bažnyčios įvaizdžio nebeturi, jos išorė paprastesnių formų, yra stačiakampio plano, 11,5x22 m, – beveik kaip ir buvusios (11x22 m). Su 2 bokšteliais, be apsidės, vienanavė. Joje įrengti 3 altoriai. Bažnyčioje dauguma taikomosios dailės kūrinių įsigyta iš kitų katalikų šventovių. Šventorius aptvertas, be varpinės, kuri nebuvo pastatyta (nors projektas buvo paruoštas).

Virš frontono nedidelis stačiakampis bokštelis su kryžiumi. Presbiterija siaura, stačiakampė, abipus jos šliejasi dar siauresnės zakristijos. Pagrindiniame fasade virš dvivėrių durų – pailgo stačiakampio langas. Horizontaliai fasadą skaido ryškūs stoginukai: vienas skiria trikampį frontoną, kitas brėžia liniją virš durų (padarytas ne pagal projektą). Frontoną pačiame viršuje pagyvina dvivėris langelis. Virš pagrindinio fasado šoninių durų buvo numatytos šventųjų skulptūros, tačiau sumanymas neįgyvendintas.

Šoninius fasadus skaido trys stačiakampiai langai; iš galų viršuje yra po apskritą langelį. Galiniame fasade langų kompozicijoje išsiskiria siauri ilgi stačiakampiai langai, esantys presbiterijos dalyje abipus didžiojo altoriaus. Fasadų apdailos tipas – horizontalus apkalimas lentomis.

Didysis altorius sukomponuotas iš atskirų XIX a. viduryje pagaminto įrenginio dalių, puošusių senąją Gegužinės bažnyčią. Raudonu audeklu dengto retabulo centre kabanti Nukryžiuotojo skulptūra – įdomus provincijos meistro bandymas sekti to paties siužeto barokinės stilistikos prototipu. Puošnus XIX a. neobarokinis tabernakulis į Krivonis perkeltas iš nežinomos bažnyčios. Du šoniniai altoriai ir kukli stačiakampė sakyklos tribūna pagaminti vietos meistrų. Bažnyčioje yra neįprastos konstrukcijos suolai, XX a. pradžia datuojamas bronzinis sietynas ir sieninių šviestuvų pora, kurie į Krivonis pateko iš Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintos Žaslių sinagogos.