Kriveikiškio piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kriveikiškių piliakalnis)
Kriveikiškio piliakalnis
Kriveikiškio kalnas.JPG
Kriveikiškio piliakalnis miško pakraštyje
Kriveikiškio piliakalnis
Kriveikiškio piliakalnis
Koordinatės
54°52′41.6″ š. pl. 24°51′28.9″ r. ilg. / 54.878222°š. pl. 24.858028°r. ilg. / 54.878222; 24.858028Koordinatės: 54°52′41.6″ š. pl. 24°51′28.9″ r. ilg. / 54.878222°š. pl. 24.858028°r. ilg. / 54.878222; 24.858028
Vieta Širvintų rajonas
Seniūnija Kernavės seniūnija
Aukštis 20-22 m
Plotas 12x8
Naudotas I tūkstantmetis - XIV a.
Tirtas 1989 m.
Registro Nr. AR1926 / 17191 /A1478
Mindaugo pilys

Kriveikiškio piliakalnis, Žvalgakalnis – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių komplekso Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

Kernavės kultūrinis rezervatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Kernavės upelio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 12x8 m dydžio. Jos šiauriniame pakraštyje supiltas 6 m ilgio, 1 m aukščio nuo aikštelės, 4 m aukščio iš išorės, 10 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio.

Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nuslinkusi. Jis apaugęs krūmeliais bei paskirais didesniais medžiais.

Šiaurinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta XIV a. – XV a. žiestos keramikos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. Aleksiejus Luchtanas padarė pylimo pjūvį – iš viso ištirta 15 m². Nustatyta, kad jis supiltas iš molio, rasta medinių įtvirtinimų liekanų, grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis, esantis 600 m į pietryčius nuo Kernavės piliakalnio, greičiausiai buvo artimųjų Kernavės prieigų apžvalgos vieta. Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14800 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Janionių piliakalnis 13 km
Paparčių piliakalnis 7 km
Aukuro kalnas 0,6 km
Šeimyniškėlių piliakalnis 74 km
Bartkūnų piliakalnis 27 km
Dainių piliakalnis 17 km
Šeimyniškių piliakalnis 97 km
Laužiškio piliakalnis 26 km
Sadūniškių piliakalnis 14 km
Blank-50px.png
Žaslių piliakalnis 16 km
Mančiūnų piliakalnis 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bernotų piliakalnis 29 km
Veršiobalio piliakalnis 10 km
Latvių piliakalnis 3 km
Kalninių Mijaugonių piliakalnis 18 km
Paalkių piliakalnis 3,5 km
Bražuolės piliakalnis 21 km
Trakų salos pilis 25 km
Bielazariškių piliakalnis 7 km
Gedimino pilis 35 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
  • Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1., p. 42 (Nr. 19).
  • Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
  • Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
  • Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 234–235 (Nr. 34).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]