Kriveikiškio piliakalnis
Kriveikiškio piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Širvintų rajonas | ||
Seniūnija | Kernavės seniūnija | ||
Aukštis | 20-22 m | ||
Plotas | 12x8 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
Tirtas | 1989 m. | ||
Registro Nr. | AR1926 / 17191 /A1478 |
Kriveikiškio piliakalnis, Žvalgakalnis – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių komplekso Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Kernavės upelio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 12x8 m dydžio. Jos šiauriniame pakraštyje supiltas 6 m ilgio, 1 m aukščio nuo aikštelės, 4 m aukščio iš išorės, 10 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio.
Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nuslinkusi. Jis apaugęs krūmeliais bei paskirais didesniais medžiais.
Šiaurinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta XIV a. – XV a. žiestos keramikos.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1989 m. Aleksiejus Luchtanas padarė pylimo pjūvį – iš viso ištirta 15 m². Nustatyta, kad jis supiltas iš molio, rasta medinių įtvirtinimų liekanų, grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis, esantis 600 m į pietryčius nuo Kernavės piliakalnio, greičiausiai buvo artimųjų Kernavės prieigų apžvalgos vieta. Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 14800 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
![]() |
Janionių piliakalnis 13 km Paparčių piliakalnis 7 km Aukuro kalnas 0,6 km |
Šeimyniškėlių piliakalnis 74 km Bartkūnų piliakalnis 27 km Dainių piliakalnis 17 km |
Šeimyniškių piliakalnis 97 km Laužiškio piliakalnis 26 km Sadūniškių piliakalnis 14 km |
![]() | |||||||
Žaslių piliakalnis 16 km Mančiūnų piliakalnis 16 km |
|
Bernotų piliakalnis 29 km Veršiobalio piliakalnis 10 km | |||||||||
Latvių piliakalnis 3 km Kalninių Mijaugonių piliakalnis 18 km |
Paalkių piliakalnis 3,5 km Bražuolės piliakalnis 21 km Trakų salos pilis 25 km |
Bielazariškių piliakalnis 7 km Gedimino pilis 35 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 38-43.
- Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1., p. 42 (Nr. 19).
- Aleksiejus Luchtanas. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 195–196.
- Aleksiejus Luchtanas. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 148–152.
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. 1990. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 234–235 (Nr. 34).