Kristupas Osolinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kristupas Osolinskis
Osolinskiai
Topuras (herbas)
Topuras (herbas)
Gimė 1587 m. balandžio 28 d.
Mirė 1645 m. vasario 24 d. (57 metai)
Tėvas Jonas Zbignevas Osolinskis
Motina Jadvyga Senenska

Kristupas Osolinskis (1587 m. balandžio 28 d., Bukovskas – 1645 m. vasario 24 d., Krokuva) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, karaliaus rūmininkas (1607), Sandomiro pastalininkas (1618), Sandomiro pakamaris (1620) ir Sandomiro vaivada (16381645), Sadecko (1633) ir Vojnicos kaštelionas (1636), Lenkijos rašytojas ir vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos magnatų Osolinskių giminės atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Sanoko seniūno Jono Zbignevo Osolinskio (15551623) vyresnysis sūnus nuo pirmos santuokos su Jadvyga Senienska.

Išsilavinimą gavo jezuitų kolegiume, Liubline. 16041612 metais mokėsi jezuitų universitete, Viurcburge, baigęs mokslus grįžo kartu su savo jaunesniuoju broliu Masimilijonu į tėvynę ir pradėjo politinę karjerą. 1607 metais tapo karaliaus rūmininku. 1608 metais karaliaus siųstas važiavo į Gracą ir Florenciją, po to mokėsi Bolonijos ir Padujos universitetuose. 1614 metais grįžo į tėvynę ir tėvas jį Lenkijos armijos sudėtyje į Podolę. Dalyvavo keliose karinėse kampanijose prieš Krymo totorius ir turkus-osmanus. 1618 metais Kristupas Osolinskis buvo paskirtas Sandomiro pastalininku, o 1620 metais tapo Sandomiro pakamariu.

Ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu į seimus, kur užsiėmė ekonominiais klausimais – kainomis, monetu kaldinimu ir prekių pristatymu į kariuomenę. 1632 metais buvo išrinktas iždo revizijos deputatu ir dirbo parlamento reformavime ir valstybės gynybos sistema. Elekciniame seime 1632 metais pretendavo į seimo maršalkos postą, kurį gavo Jokūbas Sobieskis. 1633 metais buvo paskirtas Sadecko kaštelionu, o po trejų metų – Vojnicos. Kaip konrreformacijos šalininkas buvo kaltas dėl arijonų išvijimo iš Rakovo, Ivaninsko ir Skželovo. 1638 metais Kristupas Osolinskis gavo Sandomiro vaivados pareigybę.

Krištoporo pilis

Iš avo tėvo paveldėjo dalį Meleco dvaro žemių, kurias netrukus su broliu Maksimilijonu pkeitė į Ivaniską. Apie 1627 metus Ujazdo kaime pastatė dėl savęs Kižtoporo pilį-rezidenciją. Dldelės pajamos jam davė išskirtinę teisę maisto produktų tiekimą ATR kariuomenei Prūsijos kampanijos prieš Švedus metu 1626 metais, kurioje jis pats aktyviai dalyvavo.

1645 metų vasario 24 d. mirė Krokuvoje ir buvo palaidotas karmelitų bažnyčioje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristupas Osolinskis buvo vedęs tris kartus. 1615 metais pirma santuoka buvo su Sofija Cikovska (m. 1638), nuo santuokos su kuria turėjo vienintelį sūnų:

  • Kristupas Vandalinas (m. 1649), Vislicos, Stopnicos ir Ropčicko seniūnas

1638 metais, tapęs našliu, vedė antrą kartą Sofiją Krasinską (m. 1642), Sandomiro kašteliono Mikalojaus Lgezos našlę. 1642 metais trečią kartą vedė Sofiją Elžbietą Firlej (m. po 1650), Sandomiro vaivados Mikalojaus Firlejaus ir Reginos Olesnickos dukterį. Nuo dviejų paskutinių santuokų vaikų neturėjo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]