Krimyčiai
| Krimyčiai vok. Adlig Kremitten, Königlich Kremitten rus. Лозовое | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Gvardeisko rajonas |
| Įkūrimo data | 1421 |
Krimyčiai (vok. Adlig Kremitten, Königlich Kremitten, iki 1938 m. Vorwerk Adlig Kremitten, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Lozovojė, rus. Лозовое) – buvusi gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2005 m. Slavinsko kaimo gyvenvietės teritorija.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sembos žemės kaimo pavadinimas Krimitai prūsiškos kilmės. 1421 m. minimi Crymithen.[3] Į šiaurę nuo kaimo likę Krimyčių pilies griuvėsiai. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities kaimas, [4] Krimyčių valsčiaus centras.[5] 1947–2005 m. Borskojės apylinkės kaimas, sujungtas su Pataliais.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Vėluvos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Borskojės apylinkė Gvardeisko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Slavinsko kaimo gyvenvietė Gvardeisko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 34 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Krimyčiai GenWiki
- ↑ Krimyčių valsčius
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.