Krikštėnų apylinkė
Išvaizda
55°07′š. pl. 24°52′r. ilg. / 55.12°š. pl. 24.86°r. ilg.
| Centras | Krikštėnai | |
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Pabaisko valsčius | |
| Apskritis | Ukmergės apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Smėlių rajonas (1950–1955) Ukmergės rajonas (1955–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Pabaisko seniūnija, Pivonijos seniūnija | ||
Krikštėnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Pabaisko valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Smėlių rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Pabaisko apylinkės, dalis Žuklių apylinkės ir dalis Viesų apylinkės, o dalis Krikštėnų apylinkės prijungta prie Steponavos apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Krikštėnų apylinkė prijungta prie Pabaisko apylinkės ir Pašilės apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Aušros“ ir „Žuklių“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
49,35 | „Krikštėnų“ kolūkis, „Žuklių“ kolūkis [5] | 20 kaimų, 18 vienkiemių | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 166
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 50–52
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 46–47
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 500