Kremnica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kremnica
svk. Kremnica
   Coat of Arms of Kremnica.svg   
Kremnica v zime.jpg

Kremnica
48°41′59″ š. pl. 18°54′57″ r. ilg. / 48.69972°š. pl. 18.91583°r. ilg. / 48.69972; 18.91583 (Kremnica)Koordinatės: 48°41′59″ š. pl. 18°54′57″ r. ilg. / 48.69972°š. pl. 18.91583°r. ilg. / 48.69972; 18.91583 (Kremnica)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas: Banska Bistricos kraštas
Apygarda: Žiaro prie Hrono apygarda
Merė: Zuzana Balážová
Gyventojų (2006): 5 597
Plotas: 43,13 km²
Tankumas (2006): 130 žm./km²
Altitudė: 550 m
Pašto kodas: 96701
Tinklalapis: [1]

Kremnica (vok. Kremnitz, veng. Körmöcbánya) – miestelis Žiaro prie Hrono apygardoje, Banska Bistricos krašte, Slovakijoje. Gerai išsilaikęs viduramžių miestas pastatytas virš svarbių aukso kasyklų ir turi seniausią pasaulyje vis dar veikiančią kalyklą. Primą kartą paminėtas 1328 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kremnicos buvo vienas pagrindinių kalnakasybos rajonų pasaulyje viduramžiais ir šiais laikais dėl gausių aukso rūdos nuosėdų Kremnicos kalnuose.

XIII a. regiono gyventojai nukentėjo nuo mongolų invazijos. Po užpuolimo Vengrijos karalystės valdovas pakvietė naujakurius iš Vokietijos įsikurti vietovėje ir atkurti kalnakasybą mieste. Pirmasis rašytinis miesto paminėjimas 1328 m. kai Karolis Robertas gyvenvietei suteikė karališkojo miesto privilegijas. Tuo metu jau veikė kalykla. 1335 m. ji pradėjo kaldinti florinus, o vėliau ir Kremnicos dukatus. Kalykla tapo vienintele ir svarbiausia visoje Vengrijos karalystėje, Čekoslovakijoje ir dabartinėje Slovakijoje.

Dėl pablogėjusių kalnakasybos sąlygų, gilesnių griežinių, kurie būdavo ir mažiau pelningi, visos kasyklos uždarytos 1970 m.

Žymūs gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų parnterystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]