Kredito reitingas
Kredito reitingas (angl. credit rating) – gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus įvertinimas.
Kredito reitingai gali būti nustatomi pagal įvairius kriterijus: reitingas įmonei, reitingas šaliai, bankų reitingai ir pan.
Šis rodiklis suteikia investuotojams (kreditoriams) koncentruotą informaciją apie gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl reitingams nustatyti naudojama įvairi ir kuo tikslesnė informacija apie vertinamo subjekto turtą, įsipareigojimus, rizikingumo laipsnį ir t. t.
Skolininkui gali būti suteiktas reitingas nuo aukščiausiojo, apibūdinančio aukščiausią saugumo lygį, kai skolininko pajėgumas įvykdyti savo įsipareigojimus yra itin didelis, iki žemiausiojo, atitinkančio finansinių įsipareigojimų nevykdymą.
Žinomiausios kredito reitingų agentūros: „Moody's“, „Standard & Poor's“, „Fitch Ratings“. Kredito reitingams išreikšti jos vartoja tam tikrą klasifikaciją ir simbolius. Šios reikšmės yra visuotinai pripažįstamos ir naudojamos kaip standartas.
Kredito reitingų agentūros vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėse vertybinių popierių ir bankininkystės rinkose. Todėl labai svarbu, kad jos nuosekliai teiktų nepriklausomus, objektyvius ir aukščiausios įmanomos kokybės reitingus.
Kredito reitingų agentūrų veikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kredito reitingų agentūros teikia nuomones apie konkrečių emitentų arba finansinės priemonės kreditingumą. Kitaip tariant, jos įvertina tikimybę, kad emitentas bendrai neįvykdys arba savo finansinių įsipareigojimų (emitento vertinimas), arba tam tikro įsiskolinimo ar fiksuotų pajamų vertybinių popierių mokėjimų (priemonių vertinimas).
Šios nuomonės – arba reitingai – yra pagrįsti informacija, susijusia su vertinamos įstaigos pajamų srautu ir balanso ataskaita (ypatingą dėmesį skiriant įsiskolinimams). Taip pat atsižvelgiama į finansinius rezultatus praeityje. Reitingais tik pateikiamas orientacinis situacijos konkrečiu metu vertinimas, ir todėl jie turi būti reguliariai iš naujo patvirtinami arba peržiūrimi, atsižvelgiant į naujausius ekonominius ar kitus pokyčius. Kredito reitingų agentūros skirsto emitentus į kategorijas pagal atitinkamus laipsnius, atsižvelgdamos į vertinamą tikimybę, kad jie įvykdys arba neįvykdys savo įsipareigojimų. Kredito reitingų agentūros naudoja išsamias kreditingumo skales, kuriose vadinamasis investicinis laipsnis (maža rizika) atskiriamas nuo spekuliacinio laipsnio (didelė rizika), taip perteikiant su vertybiniais popieriais susijusią riziką (įsipareigojimų nevykdymo tikimybę)[1].
Paprastai reitingus užsako (ir apmoka) patys emitentai. Tokiais atvejais jie pagrįsti viešai prieinamais duomenimis ir informacija, kuri nėra viešai prieinama, tačiau kurią savanoriškai atskleidžia vertinama įstaiga (pvz., apklausiant vertinamos įstaigos vyriausiuosius finansų pareigūnus). Tačiau kartais kredito reitingų agentūros suteikia neužsakytus reitingus (t. y. vertinimus, kurių emitentas neprašė atlikti). Tokie reitingai paprastai sudaromi nenaudojant viešai neatskleistos informacijos.
Nors reitingų teikimas yra neabejotinai pagrindinė tokių agentūrų veikla, daugelis kredito reitingų agentūrų taip pat pasinaudoja savo rizikos vertinimo patirtimi teikdamos kitas finansines paslaugas (pvz., patarimus dėl investavimo) emitentams (tiesiogiai arba per susijusias organizacijas).
Poveikis finansų rinkoms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kredito reitingai turi didelę reikšmę finansų rinkose. Tai aiškinama dviem pagrindinėmis priežastimis. Pirma, nors jie pagrįsti sudėtingais vertinimais, jais lengvai ir greitai gali pasinaudoti investuotojai, nepaisant jų patirties ir veiklos pobūdžio. Antra, kredito reitingų agentūros turi gerą [reputacija|reputaciją]] ir, rinkos dalyvių supratimu, teikia nešališką duomenų analizę.
Pastaraisiais metais galima pastebėti, kad kredito reitingų agentūros tapo svarbios verslo veikloje ir norminiuose reikalavimuose. Kita vertus, daugelio skolos priemonių komercinė sėkmė smarkiai priklauso nuo suteikto reitingo. Reitingas tapo būtina sąlyga ieškantiems išorinio finansavimo vertybinių popierių rinkose (ypatingai, kai emitentai nedalyvauja skolos rinkose). Emitentui suteiktas kredito reitingas nulemia palūkanų normas, kurias jis turės pasiūlyti, norėdamas pritraukti išorinį finansavimą. Be to, kredito reitingai vis dažniau naudojami sutarčių nuostatose dėl kredito teikimo nutraukimo, skolos išmokėjimo pagreitinimo ar kitų kreditavimo sąlygų pakeitimo.
Kita vertus, pagal kai kurių šalių teisės normas reikalaujama, kad tam tikrų rūšių investiciniai produktai būtų parduodami tik su sąlyga, kad emitentas gali įrodyti konkretų kreditingumo laipsnį, patvirtintą pripažintos kredito reitingų agentūros suteiktu reitingu. Taip pat kredito reitingų agentūros vis dažniau dalyvauja vertinant riziką, susijusią su turtu, priklausančiu finansų įstaigoms, kurioms taikomas kapitalo pakankamumo reikalavimas.
Kredito reitingų agentūrų vaidmuo rinkose yra paprastai labai teigiamai vertinamas ir investuotojų, ir emitentų. Jos teikia investuotojams informaciją, kuri jiems padeda įvertinti su saugumu susijusią riziką. Taip pat jos padeda sumažinti kapitalo pritraukimo išlaidas emitentams (arba bent jau palankiai įvertintiems emitentams).