Krūtinės slanksteliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krūtinės slankstelis iš viršaus

Krūtinės slanksteliai (lot. vertebrae thoracales) - krūtininės stuburo dalies slanksteliai, kurių yra dvylika. Jie nuo kaklo ir juosmens slankstelių skiriasi tuo, kad turi šonkaulines duobutes, kuriose prie stuburo jungiasi šonkauliai.

Bendras slankstelių sandaros planas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kad ir kurioje stuburo vietoje bebūtų slankstelis, visų jų sandaros planas yra bendras. Ši taisyklė priskiriama ir 12-kai krūtinės slankstelių. Tai netaisyklingi kaulai, kurių priekinė masyvi dalis vadinama kūnu,(corpus vertebrae), prie jo iš nugarinės pusės yra prisitvirtinęs karpyto pavidalo lankas,(arcus vertebrae), o tarp jų lieka anga,(foramen vertebrale). Susijungus slanksteliams į stuburą, iš šių angų susiformuoja stuburo kanalas,(canalis vertebralis). Slankstelio lanko plokštelė,(lamina arcus vertebrae), šonuose siaurėdama pereina į kojytes,(pediculus arcus vertebrae), kurios tvirtinasi prie slankstelio kūno. Kojytės briaunos įlinkusios, viršutinė slankstelio įlanka,(incisura vertebralis superior), yra šiek tiek seklesnė, o apatinė,(incisura vertebralis inferior), - gilesnė. Nuo lanko atgal ir šiek tiek žemyn nukrypusi neporinė keterinė slankstelio atauga,(processus spinosus). Į šonus kyšo porinė skersinė atauga, (processus transversus). Keterinė ir skersinės ataugos sudaro kyšulius ir vagas nugaros raumenims prisisegti. Į viršų ir į apačią iškyla porinė, atitinkamai apatinė ir viršutinė, sąnarinė atauga,(processus articularis inferior et processus articularis superior). Aukščiau gulinčio slankstelio apatiniai sąnariniai paviršiai,(facies articularis inferior), sudaro sąnarius su žemiau gulinčio slankstelio sąnariniais paviršiais,(facies articularis superior).

Stuburas (krūtinės slanksteliai - mėlyni)

Specifiniai krūtinės slankstelio skirtumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi krūtinės slankstelio,(vertebra thoracica), skirtumai susiję su tuo, kad prie jo tvirtinasi šonkauliai. Šonkaulių galvutės dažniausiai remiasi prie dviejų slankstelių kūnų sandūros, todėl kūnų šonuose yra po pusę įdubos - viršutinė šonkaulinė duobutė,(fovea costalis superior), ir apatinė šonkaulinė duobutė,(fovea costalis inferior). Šonkaulių gumburėliai remiasi į slankstelių skersines ataugas,(processus transversus), ir ten palieka pėdsaką - skersinę šonkaulinę duobę,(fovea costalis processus transversi).

Kitos krūtinės slankstelių savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jos apibrėžia kūno dydį ir formą, angos pavidalą, ataugų kryptis. Kūnai didesni negu kaklo slankstelių, nes laiko ne tik galvos, bet ir krūtinės bei viršutinių galūnių masę. Jie yra širdies formos. Anga sąlyginai mažesnė, apskrita. Ilga keterinė atauga kyšo žemyn, sąnarinių ataugų paviršiai nukrypę beveik frontaliai.

Ypatingieji krūtinės slanksteliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo ir paskutiniųjų krūtinės slankstelių duobės įvairuoja: Th1 turi visą duobę kūno viduryje (pirmajam šonkauliui) ir pusduobę prie apatinės briaunos (2-ajam šonkauliui), Th10 turi tik viršutinę pusduobę (10-tajam šonkauliui), o Th11 ir Th12 - po visą duobę kūno viduryje (atitinkamai 11 ir 12-tajam šonkauliui).

Vienuoliktasis ir dvyliktas krūtinės slanksteliai yra panašaus dydžio kaip ir juosmens slanksteliai. Jie vienas nuo kito skiriasi tuo, kad dvyliktojo sąnariniai paviršiai yra išgaubti ir nukreipti į šonus, o skersinė atauga padalinta į tris dalis. Tiek vienuoliktasis, tiek dvyliktasis slanksteliai neturi šonkaulinių duobučių (fovea costalis) ant skersinių ataugų (processus transversus).

Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krūtininė stuburo dalis (anglų kalba) Archyvuota kopija 2011-10-26 iš Wayback Machine projekto.

Bendra informacija apie kaulus

Informacijos šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

“Атлас анатомии человека в 4-х томах” Р.Д.Синельников, Я.Р.Синельников, издание 2 стереотипное, Москва "Медицина", 1996

„Žmogaus anatomija 1“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2008