Kovos šakės

Kovos šakės – ilgakotis žemės ūkio šakių pavidalo ginklas, kurį Europoje naudodavo kare XV-XIX a. Kovos šakės atsirado iš žemės ūkio šakių.

Kovos šakės būna dviražės ir, skirtingai negu iš žeberklų kilę trišakiai, retai turėdavo užkarpas. Kovos šakių ražai tiesūs, tuo jie skiriasi nuo žemės ūkio šakių. Ražai būna lygiagretūs ar link smaigalių kiek išsiskečia. Šakių galvos buvo tvirtinamos mova, o ties vieta, kur mova jungiasi su ražais, kartais turėdavo kablius, tinkamus numesti raiteliams nuo arklių.

Kovos šakės kai kuriose Europos šalyse (Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje) buvo paplitęs ilgakotis ginklas. Šakes naudodavo prieš raitelius, jos būdavo naudojamos ir pilių apgultyse - jomis patogu prie pilies sienų statyti ir prilaikyti šturmo kopėčias. Besiginantieji kovos šakes naudodavo kopėčioms nuversti.

Kovos šakes ilgai naudojo valstiečiai per sukilimus, kaip savigynos priemonę, kadangi tai vienas paprasčiausių valstiečiams prieinamų ginklų.

Nuorodos

• Military Fork (pole arm) Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
• Military Fork Archyvuota kopija 2007-08-07 iš Wayback Machine projekto.
• (kovos šakės, piešinys)