Korsakovo sindromas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Korsakovo (organinis amnezinis) sindromas – tam tikras atminties sutrikimas, galimas daugelio organinių centrinės nervų sistemos, galvos smegenų pažeidimų metu (uždegimų, intoksikacijų, insulto, sunkių galvos smegenų traumų, infekcinių ligų ir t. t.). Korsakovo sindromas gali atsirasti organinio psichikos sutrikimo fone. Taip pat gali išsivystyti daug ir ilgą laiką geriantiems alkoholį, blogai besimaitinantiems asmenims, neretai po baltosios karštligės ar haliucinozės. Šio sindromo metu pirmiausia sutrinka įsiminimas, t. y. trumpalaikė, fiksacinė atmintis. Vėliau dėl to atsiranda dezorientacija laike bei vietoje. Ligonis po kelių minučių ar net sekundžių pamiršta apie ką buvo kalbėta, kas vyko aplinkui, ką jis veikė. Jis daug kartų pasakoja tą patį įvykį, užduoda tuos pačius klausimus, nežino kur yra ir koks laikas. Atsiradusias atminties spragas ligoniai užpildo paramnezijomis. Nors buitiniame gyvenime ligonis tampa bejėgiu, jis gali teisingai papasakoti apie tai, kas buvo prieš keletą metų, vaikystėje. Dėmesys, suvokimas, sąmonė ir intelektas išlieka nepažeisti.

Sindromui praėjus dažniausiai lieka organinio pobūdžio asmenybės pokyčiai, o sunkesniais atvejais – demencija.

Papildoma informacija

1887 m. rusų psichiatras S. Korsakovas pasklebė savo atliktų tyrimų monografiją „Apie alkoholinį paralyžių“. Po 10 metų jo aprašyta polineuritinė psichozė oficialiai buvo pavadinta Korsakovo psichoze. Vėliau paaiškėjo, kad pats amnezinis sindromas, jeigu nėra polineurito, yra nespecifiškas. Specifiškas jis tampa tik tada, kai esti alkoholinės kilmės polineuritas. Todėl Korsakovo psichozė suprantama kaip viena iš alkoholinės psichozės formų, o Korsakovo sindromas galimas daugelio organinių centrinės nervų sistemos pažeidimų metu.