Koriakų apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Koriakų apygarda
Корякский округ
Чав’чываокруг
Flag of Koryakia.svg Coat of Arms of Koryakia district (Kamchatka oblast).png
Koryak Okrug.png
Laiko juosta: (UTC+12)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Kraštas: Kamčiatkos kraštas Kamčiatkos kraštas
Administracinis centras: Palana
Rajonų skaičius: 4
Oficialios kalbos: rusų, koriakų
Įkūrimo data: 1930 m.
Gyventojų (2014): 17 581
Plotas: 292 600 km²
Tankumas (2014): 0,06 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Koriakų apygardaVikiteka

Koriakų apygarda (rus. Корякский округ, koriak. Чав’чываокруг) arba Koriakija (rus. Корякия) – speciali teritorija Rusijos rytuose, Kamčiatkos krašto šiaurėje, tarp Ochotsko ir Beringo jūrų. Administracinis centras – Palana.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apygarda išsidėsčiusi Kamčiatkos pusiasalio šiaurėje bei gretimai esančioje žemyno dalyje. Be to, Koriakų apygardai priklauso Karagos sala. Paviršius kalnuotas: šiaurės rytuose stūkso Koriakų kalnyno dalis (aukštis iki 2562 m, Ledianajos kalnas), šiaurėje – Penžinos kalnagūbris, skiriantis pelkėtus Penžinos ir Parapolio slėnius, pietuose – Vidurinio kalnagūbrio šiaurinė dalis. Krantai šiaurės rytuose vingiuoti, kiti – mažai vingiuoti, žemi. Didžiausios įlankos: Penžinos, Oliutorkos, Korfo. Ilgiausia upė – Penžina.

Klimatas subarktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo -24 °C iki -26 °C, liepos +10–14 °C. Per metus iškrinta 300–700 mm kritulių. Visoje teritorijoje paplitęs daugiametis įšalas. Būdingi tundros ir miškatundrės kraštovaizdžiai, auga žemaūgės pušys, alksniai, beržai, maumedžiai. Įsteigtas Koriakų gamtos draustinis.

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (daugiausia silkės, ketos, kuprės, navagos) bei žuvų apdorojimas ir konservavimas. Krašte kasamos tauriųjų metalų rūdos, akmens anglys. Be to, užsiimama žvėrininkyste (daugiausia sabalų, lapių, šermuonėlių), elnininkyste, medžiokle (ruonių, jūrų vėplių, banginių). Laivuojama Penžinos upė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koriakijos tautinė sudėtis (2010 m.):

Gyventojų skaičius ženkliai mažėja: 39,3 tūkst. (1989 m.), 26,6 (2000 m.), 17,5 (2014 m.).

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koriakų apygarda padalinta į 4 rajonus ir vieną miesto apygardą:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koriakų žemes XVII a. pasiekė Tolimuosius Rytus pradėję kolonizuoti rusai. Jos aprašytos Semiono Dežniovo (XVII a. vid.) ir vėlesnių žygių, rengtų daugiausia iš Anadyrio tvirtovės (įkurtos 1648 m.). Bandymai primesti natūrinį mokestį jasaką sukėlė ginkluotą koriakų pasipriešinimą. XVIII–XIX a. koriakai vykdė prekybą su Koriakijoje įsikūrusiais rusais, o XIX a. pab.–XX a. pr. – su amerikiečiais. 1918–1922 m. kraštą valdė baltagvardiečiai, nuo 1923 m. – bolševikai.

1930 m. Kamčiatkos srityje įkurta Koriakų nacionalinė apygarda. 1991 m. Koriakija pasiskelbė suvereni, o 1992 m. pasirašė sutartį dėl priklausymo Rusijos Federacijai (tapo Koriakų autonomine apygarda).[1] 2007 m., po referendumo (2005 m.), Koriakų autonominė apygarda sujungta su naujai sudarytu Kamčiatkos kraštu (vietoje Kamčiatkos srities). Dabar Koriakų apygarda yra speciali teritorija Kamčiatkos krašto sudėtyje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Koriakų apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006