Konvojinis gelbėjimo laivas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konvojinis gelbėjimo laivas (angl. convoy rescue ship) – Antrojo pasaulinio karo laikų pagalbinis laivas, skirtas gelbėti konvojų nuskandintų laivų įguloms. Paprastai tai buvo mažo tonažo krovininiai laivai, turėję vietų keleiviams pervežti. Pritaikydami gelbėjimo paskirčiai tokius laivus perstatydavo.

Gelbėjimo laivų pritaikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tinkamus laivus perstatant į gelbėjimo laivus paprastai atlikdavo šiuos pakeitimus:

  • Padidindavo kambuzą (laivo virtuvę), maisto sandėliuką.
  • Paruošdavo gyvenamąsias vietas ir sanitarinius įrenginius maždaug 150 žmonių.
  • Laivo bortuose įrengdavo lipamuosius tinklus.
  • Paprastas gelbėjimo valtis pakeisdavo į valtis, tinkamas plaukioti atviroje jūroje.
  • Įrengdavo mažą operacinę ir vietas gydytojui ir slaugos personalui.[1]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvienas konvojaus laivas paprastai turėdavo jam paskirtą vietą konvojaus rikiuotėje, kurią paprastai sudarydavo kelios kolonos, kurioje plaukdavo po 3-5 laivus. Tarp kolonų paprastai būdavo apie 910 m tarpai. Kolonoje tarp laivų paprastai būdavo apie 730 m tarpai.[2] Tipiškas konvojus paprastai būdavo apie apie 8-10 km pločio ir 3 km ilgio. Pagal ankstyvųjų konvojų gelbėjimo planus kiekvienos kolonos paskutinis laivas turėjo gelbėti nuskandintų savo kolonos laivų įgulas.[3] Jei nuo atakos nukentėdavo paskutinis kolonos laivas, gelbėjimu užsiimdavo palydos karo laivai.
Praktikoje eskortiniai karo laivai gelbėjo kur kas dažniau nei 25 %, kaip turėtų būti atsitiktinai nuskandinant laivą keturių laivų kolonoje, kadangi dalis prekybinių laivų atsisakydavo atsilikti nuo ginamo konvojaus, sustoti ir gelbėti išlikusius žmones, tuo pačiu metu tampant nejudamu taikiniu povandeninių laivų torpedoms. Be to, prekiniai laivai nebuvo pritaikyti manevruoti gelbstint žmones iš vandens. O bandantys gelbėti laivai mažai ką galėdavo padaryti, nes neturėdavo reikiamos įrangos.
Gelbėjimu užsiimantys karo laivai nustodavo ginti nuo povandeninių laivų ar aviacijos likusį konvojų.

Pirmasis specialiai įrengtas konvojinis gelbėjimo laivas į rikiuotę stojo 1941 m. sausio mėnesį. Stingant konvojinių gelbėjimo laivų vietoj jų kartais naudodavo didelius jūrinius vilkikus ar pritaikytus žvejybinius tralerius.[4]

Gelbėjimo laivai paprastai plaukdavo vienos iš centrinių kolonų gale.[1] Iš tokios pozicijos gelbėjimo laivas galėdavo pastebėti atsiliekančius sugadintus ar skęstančius konvojaus laivus ir pasukti link jų.

Be gelbėjimo ir išgelbėtųjų priežiūros priemonių gelbėjimo laivai turėdavo ir aukštų dažnių radijo pelengatorius (angl. High Frequency radio Direction Finding equipment; HF/DF), kurie padėdavo aptikti povandeninius laivus.[1] Gelbėjimo laivo vieta kolonos gale sudarydavo trianguliacijai gerą bazę su palydos lyderiu, paprastai plaukiančiu konvojaus priekyje.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo pastatyta ar perstatyta 30 gelbėjimo laivų, kurie dalyvavo 797 konvojuose ir išgelbėjo 4194 žmones iš 119 laivų. Buvo nuskandinti 6 konvojiniai gelbėjimo laivai.

Konvojinių gelbėjimo laivų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

The rescue ships were:[5]


Laivo pavadinimas tonažas pastatymo
metai
gelbėjimo
tarnyboje nuo
lydėjo
konvojų
išgelbėjo
žmonių
pastabos
Aboyne 1020 1937 1943-06-11 26 20 -
Accrington 1678 1910 1942-07-26 36 141 -
Beachy 1600 1936 1941 m. sausis 5 - 1941 m. sausio 11 d. konvojuje HG-49 nuskandintas lėktuvo
Bury 1686 1911 1941-12-27 48 237 -
Copeland 1526 1923 1941-01-29 71 433 -
Dewsbury 1686 1910 1941-09-29 43 5 -
Dundee 1541 1934 1943-08-08 24 11 -
Eddystone 1500 1927 1943-06-11 24 64 -
Empire Carpenter ? ? ? ? ? -
Empire Comfort 1333 1945 1945-01-25 8 - perstatyta Castle klasės korvetė
Empire Lifeguard 1333 1944 1945-03-07 6 - perstatyta Castle klasės korvetė
Empire Peacemaker 1333 1945 1945-02-10 8 3 perstatyta Castle klasės korvetė
Empire Rest 1327 1944 1944-01-12 11 - perstatyta Castle klasės korvetė
Empire Shelter 1336 1945 1945-04-16 6 - perstatyta Castle klasės korvetė
Fastnet 1415 1928 1943-10-07 25 35 -
Goodwin 1569 1917 1943-04-28 25 133 -
Gothland 1286 1932 1942-02-05 41 149 -
Hontestroom 1875 1921 1941-01-11 11 69 atšaukta iš gelbėjimo tarnybos 1941 m. gegužės mėn.
Melrose Abbey 1908 1929 1942-02-11 46 85[6] -
Perth 2258 1915 1941-05-05 60 455 -
Pinto 1346 1928 1942-05-12 10 2 1944 m. rugsėjo 8 d. konvojuje HX-305 nuskandintas pov.laivo U-482, žuvo 16 jo įgulos narių.
Rathlin 1599 1936 1941-10-02 47 634[7] -
St Clair 1636 1937 1944-07-01 14 - -
St Sunniva 1368 1931 1942-12-07 - - Manoma, žuvo 1943 m. sausio 23 d. konvojuje ON-158, galbūt apsivertė nuo apšalusio ledo. Žuvo visa 64 žmonių įgula.
Stockport 1683 1911 1941-10-22 16 413 1943 m. vasario 23 d. konvojuje ON-166 paskandintas U-604. Žuvo tiek 63 įgulos nariai, tiek iki tol išgelbėti jūrininkai.[8]
Syrian Prince 1989 1936 1943-11-18 19 - -
Tjaldur 1130 1916 1941-10-26 3 - Atšauktas iš gelbėjimo tarnybos 1941 m. gruodį.
Toward 1571 1923 1941-10-24 45 337 Nuskandintas U-402 konvojuje SC-118 1942 m. vasario 7 d. Žuvo tiek 54 įgulos nariai, tiek 2 išgelbėti jūrininkai.
Walmer Castle 906 1936 1941-09-12 ? ? Nuskandintas Focke-Wulf Fw 200 lėktuvo konvojuje OG-74 1941 m. rugsėjo 21 d. Žuvo tiek 11 įgulos narių, tiek 20 išgelbėtų jūrininkų.[9]
Zaafaran 1567 1921 1941-03-23 26 220 Nuskandintas lėktuvo konvojuje PQ-17 1942 m. liepos 5 d. Žuvo vienas įgulos narys.[7]
Zamalek 1565 1921 1941-02-26 68 665[7] -

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Hague 2000 p.90
  2. Seth 1962 p.78
  3. Hague 2000 p.89
  4. Hague 2000 p.92
  5. Hague 2000 p.91
  6. Rohwer & Hummelchen 1992 p.196
  7. 7,0 7,1 7,2 Irving 1968 p.182
  8. Rohwer & Hummelchen 1992 p.194
  9. Rohwer & Hummelchen 1992 p.86
  • Hague, Arnold (1998). Convoy Rescue Ships 1940-45. World Ship Society. ISBN 0-905617-88-6.
  • Hague, Arnold (2000). The Allied Convoy System 1939–1945. Naval Institute Press. ISBN 1-55750-019-3.
  • Irving, David (1968). The Destruction of Convoy PQ-17. Simon and Schuster.
  • Rohwer, J. and Hummelchen, G. (1992). Chronology of the War at Sea 1939–1945. Naval Institute Press. ISBN 1-55750-105-X.
  • Seth, Ronald (1962). The Fiercest Battle. W. W. Norton and Company.