Konsulinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Konsulinė teisė reguliuoja konsulinių įstaigų veiklą (foto - JAV generalinis konsulatas Jekaterinburgе)

Konsulinė teisė - visuma teisės normų, reguliuojančių konsulinių santykių palaikymą, institucijas, konsulinę tarnybą; konsulinės ir diplomatinės teisės dalis; administracinės teisės pošakis.

Sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali būti išskiriama tarptautinė ir nacionalinė konsulinė teisė.

Tarptautinė konsulinė teisė - tarptautinės teisės pošakis; visuma tarptautinės teisės normų, reguliujančių konsulinę veiklą. Nacionalinė konsulinė teisė reglamentuoja konsulinės tarnybos veiklą nacionalinės teisės aktais - įstatymais, nutarimais ir kt.

Pamatinis konsulinės teisės aktas - 1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių. Pagrindinis konsulinės veiklos LR teisėje aktas - LR konsulinis statutas. Taip pat svarbus LR diplomatinės tarnybos įstatymas, taikytinas ir konsuliniams pareigūnams.

Objektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konsuliniai santykiai, jų užmezgimas, nutraukimas, santykių institucijos, konsulinės įstaigos, jų struktūra ir personalas, vadovų klasės, konsuliniai rangai; konsulinis korpusas - konsulas, garbės konsulas, konsulinis pareigūnas, konsulinis darbuotojas ir jo konsulinis statusas; konsulinės privilegijos ir imunitetai, konsulinė veikla (konsulinės funkcijos ir kt.).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zenonas Petrauskas. Konsulinė teisė. Teisinės informacijos centras, 2007. 340 psl. ISBN ar kodas: 9789955300052.