Konsulinė gynyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear app logout.png  Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Konsulinė gynyba sietina su piliečio (juridinio asmens) gynimu užsienyje:

a) buvimo valstybės institucijų (teismo, prokuratūros, policijos),

b) įgyvendinančių valstybės jurisdikciją, taikančių baudžiamąsias, administracines prievartos priemones (suėmimą, sulaikymą, turto konfiskavimą, baudą ir kt.), atžvilgiu, kai kyla grėsmė asmens teisėms ar jau esant jų pažeidimui (arba jo grėsmei).

Priešingai nei diplomatinės gynybos atveju, ginančioji valstybė nereikalauja žalos atlyginimo, satisfakcijos, nes nėra pažeidžiami asmenį ginančios valstybės interesai. Be to čia nebūtinai yra padarytas tarptautinės teisės pažeidimas, dėl kurio gali būti inicijuojama konsulinė gynyba. Jai vykdyti pakanka vidaus teisės normų pažeidimo, dėl kurio pilietis ar juridinis asmuo yra kaltinamas buvimo valstybės teisės pažeidimu.

Pagrindas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybė gina asmenų teises jų buvimo valstybėje, besiremdama pastarosios nacionaline teise, kuri numato asmens teisę į teis(m)inę gynybą (bei paprotine tarptautine teise, jei nacionalinės teisės normos, kurių pagrindu kaltinamas ginamasis asmuo, prieštarauja tarptautinės teisės „ius cogens“ normoms ir nenumato tokios teisės į teisinę gynybą arba ji negali būti veiksmingai realizuojama).


Vykdymo subjektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konsulinės gynybos vykdymo subjektai - konsulinės įstaigos ir diplomatinės atstovybės- veikia fizinio (ar juridinio) asmens vardu.

Diplomatinės gynybos atveju valstybė veikia savo vardu ir savo interesais.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR Konsulinis Statutas teigia, jog konsulinis pareigūnas privalo imtis visų priemonių LR piliečių ir juridinių asmenų pažeistoms teisėms atkurti. LR piliečių, juridinių asmenų teisių ir interesų gynimas yra LR konsulinio pareigūno pareiga.

Pabrėžtina, kad konsulinė gynyba ir pagalba yra subsidiari: ji teikiama tik tada, kai asmuo negali tikėtis reikalingos paramos iš kitų subjektų. Esant prašymui dėl konsulinės gynybos, konsulinio pareigūno pareiga- išsiaiškinti, ar prieš asmenį teisėtai taikoma prievarta (KS 36 str.); konsulinės pagalbos atveju - išsiaiškinti, ar asmuo yra būtent tokioje padėtyje, kurioje reikalingas konsulinio pareigūno įsikišimas, garantuojant reikiamą paramą ir pagalbą asmeniui (KS 31 str.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]