Konsai
| Konsai | |
|---|---|
.jpg) | |
| Gyventojų skaičius | ~350 984[1] |
| Populiacija šalyse |  Etiopija
|
| Kalba (-os) | konsų kalba |
| Religijos | animizmas, krikščionybė (protestantai) |
| Giminingos etninės grupės | oromai, velaitai |
 Vikiteka: |
Konsai |
Konsai (gez. ኮንሶ = konso, savivardis: χonsitta) – tauta, gyvenanti Afrikoje, pietų Etiopijoje (Pietų Etiopijos regiono pietryčiuose, Konsų zonoje). Kalba konsų kalba (afaa a χonsó), kuri priklauso kušitų grupei ir yra artima derašių kalbai (su kuria kartu sudaro konsoidų grupę) bei oromo kalbai (su kuria kartu sudaro oromoidų grupę).[2] Taip pat vartoja amherų kalbą.
Dauguma išpažįsta vietinę religiją, yra krikščionių (protestantų 24%), Etiopijos ortodoksų (5%).[3]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradicinė konsų teritorija, jų vadinama χonso, beveik sutampa su administracine Konsų zona, kuri tęsiasi apie 70 km iš rytų į vakarus ir apie 30 km. iš šiaurės į pietus, iš viso 2354 km2. Ji yra į pietus nuo Čamo ežero, į šiaurę nuo Sagano upės. Ši upė juosia kraštą iš rytų ir pietų, o Veito upė - iš vakarų.[4] Konsų rytiniai kaimynai yra burdžiai, šiauriniai – savo kalba artimi derašiai, šiaurės vakariniai – gavadai. Į pietus nuo jų gyvena oromai (boranai).
Dalijasi į 5 pagrindines grupes: Kholme yra arealo vakarinėje dalyje, Duuro, Fasha ir Karatti - centrinėse aukštumose, o Gato - šiaurės rytiniame pakraštyje. Dažniausiai linkę gyventi stambesnėse įtvirtintose gyvenvietėse (palete), kurių viso priskaičiuojamos 34. Jas valdo seniūnų tarybos. 7 gyvenvietės turi savo turgus, kurie vyksta skirtingomis savaitės dienomis. Juose parduodami amatininkų dirbiniai, žemės ūkio produktai.[5] Didžiausi Konsų regiono miesteliai yra Karatis (Konsas), Faša, Sagenas, Kolmė, tačiau juose neišlaikyta tradicinė gyvensena.
Visas konsų arealas kalnuotas, pasižymi nederlingomis dirvomis. Yra išskirtiniai uolienų kūgiai, kuriuos suformavo erozija, vadinami „Konsų Niujorku“. Rytinis, vakarinis ir pietinis pakraščiai palei upių žemumas yra gyvenami rečiau, nes ten karščiau ir veisiasi maliariniai uodai.[6] Dalis konsų tradicinių gyvenamų teritorijų, apie 10 proc. centrinė krašto dalis, 2011 m. įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą kaip Konsų kultūrinis kraštovaizdis. Jam būdingi tradiciniai žemės ūkio kraštovaizdžiai, įtvirtinti miesteliai. UNESCO saugoma teritorija apima apie 23 tūkst. ha.[7]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Konsų teritorijoje žmogus gyvena nuo ankstyvojo paleolito. Čia randama labai senų akmeninių įrankių, tarp kurių ir seniausias archeologijai žinomas akmeninis kirvis, datuojamas 1,7 mln. metų.
Konsai savo istoriją dabartiniame regione skaičiuoja kartomis. 2010 m. buvo suskaičuojamos 21 kartos nuo atsikėlimo, kas sudaro apie 400 metų. Konsai laiko save mišria tauta, kurios etnogenezė vyko į regioną keliantis įvairiems etnosams ir perimant vieną kalbą bei kultūrą.[8] Manoma, kad pagrindinės grupės kėlėsi iš rytų (burdžių teritorijos) ir iš vakarų (gevadų teritorijos), ir maišėsi suformuodamos konsų etnosą. Genetiniai tyrimai parodė vyraujantį afroazijinį (kušitišką) genofondą su ryškiomis nilotų ir bantų priemaišomis.[9]
Visoje teritorijoje konsai sukūrė paprotine teise paremą visuomenę ir gyveno susiskaldę nedidelėmis teritorinėmis bendruomenėmis. XIX a. pabaigoje Etiopijos imperatorius Menelikas II prisijungė šį kraštą, tačiau konsai ir toliau gyvena autonomiškai, išlaikydami tradicinę organizaciją.[10] Iki 1970 m. konsai priklausė Gamu-Gofa provincijai, vėliau – Šiaurės Omo regionui. 1992 m. sukūrus Pietų tautų regioną, jo sudėtyje sukurta Konsų specialioji voreda su sostine Karatyje. Vėliau ji paversta Konsų zona.
XX–XXI a. sparčiai augant konsų skaičiui ir didėjant tankumui, jie ėmė migruoti į pietus nuo Sagano upės, kur gyveno gyvulių augintojai oromai (boranai). Čia jie ėmė įsisavinti nederlingą kraštą kurdami terasinius laukus. Tai sukėlė boranų nepasitenkinimą ir nuolatinius konfliktus. Nors 1993 m. tarp abiejų tautų pasirašyta taikos sutartis, kuri nustatė žemės mokestį, konfliktai tęsiasi iki dabar.[11]
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Konsai gyvena apvalaus plano namuose suręstuose iš akmenų, dengtuose šiaudais. Jie būna dviaukščiai. Pirmame aukšte (arχatta) laikomi gyvuliai ir saugomi maisto produktai. Antrame aukšte (oytaa) gyvena žmonės. Vieną sodybą sudaro gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Pastaraisiais dešimtmečiais likstama statyti ir stačiakampio plano namus, kuriuos lengviau apdengti skardos lakštais.
Visuomenėje paveldėjimas vyksta pagal vyriškąją liniją, giminės ūkis pereina vyriausiam sūnui. Jo namą žymi specialūs keramikiniai papuošimai stogo viršuje. Iš jų galima suprasti apie giminės senumą. Jaunesnieji sūnūs ilgainiui turi kurti naują sodybą naujoje vietoje arba keltis į kitą gyvenvietę.
Daržovėms išnaudojamas kiekvienas kampelis žemės. Šalia gyvenamųjų pastatų paprastai auginami kavamedžiai ir Moringa stenopetala (amhar. ሀለኮ = Halako), kurios lapai naudojami maistui. Kalnų šlaituose kuriamos terasos. Vienas pagrindinių javų yra sorgas, tačiau auginami ir šakniavaisiai, medvilnė.[12] Iš viso priskaičiuojamos 32 rūšys pagrindinių žemės ūkio kultūrų.
Pagrindiniai konsų valgiai yra kavamedžio lapelių nuoviras hola, moringos troškinys su kruopomis ɗamaa, ankštinių valgiai χarʃa, sorgų alus chaga (ʄaʛaa). Pastarasis traktuojamas ne tiek kaip alkoholis, kiek maistas. Tarp pietų ir vakarienės visa bendruomenė renkasi tuose namuose, kur tą dieną yra tinkamo rūgimo chaga ir ten kartu geria.[13]
Visuomenė dalinasi į dvi klases, kurios tradiciškai vengė tuoktis tarpusavyje. Žemdirbiai etanta sudaro visuomenės daugumą. Amatininkai χawɗaa gamina keramiką, kala geležinius įrankius. Amatininkai koncentruojasi vos keliose gyvenvietės, kuriose vyksta turgūs, ir jie gali parduoti savo dirbinius. Vyrams ir moterims priskiriami skirtingi darbai: vyrai įdirba laukus ir stato terasas, audžia ir siuva drabužius. Moterys prižiūri laukus, ima derlių ir gamina maistą.[14]
Nors konsai pabrėžia kultūrinius skirtumus nuo kaimyninių oromų, su jais dalijasi ir daug bendrų bruožų. Tarp tokių yra gadaa (Kataa) socialinė sistema, lemianti žmonių tarpusavio santykius ir valdyseną, falo kultas, religiniai bruožai. Konsų tradicinėje religijoje garbinama dievybė Vaaka.[15]
Konsai laikomi viena paskutinių megalitinių kultūrų žemėje: amžiaus grupes žymintys akmeniniai stulpai daga-hela yra išsimėtę po visą konsų teritoriją. Jie yra gaminami, vežami ir statomi su specialiais ritualais. Konsai taip pat stato medines skulptūras waaka. Turi šventąsias giraites, kuriose draudžiamas medžiojimas kirtimas, tačiau renkamos vaistažolės, atliekami ritualai.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ethiopia - Census 2007, Table 5.
- ↑ Tosco, Mauro (2020). "East Cushitic". In: Vossen, Rainer and Gerrit J. Dimmendaal (eds.). 2020. The Oxford Handbook of African Languages, 290–299. Oxford: Oxford University Press.
- ↑ 竹内啓一総編集 (2012) 『世界地名大事典3 中東・アフリカ』朝倉書店、p.411。「コンソ」の項目担当者は藤本武。
- ↑ „Konso“. Ethnologue. Retrieved 2018-04-10.
- ↑ 篠原徹 (2002) 「エチオピア・コンソ社会における農耕の集約性」（掛谷誠編 『アフリカ農耕民の世界 – その在来性と変容』京都大学学術出版会）
- ↑ „Preliminary examination of major factos affecting subsistence economy of South Omo Zone and Konso special wereda in South-western Ethiopia“ UNDP-EUE Report, May 1996
- ↑ Konso Cultural Landscape
- ↑ Hallpike, Christopher Robert (1972). The Konso of Ethiopia: a study of the values of a Cushitic people. Clarendon Press. p. 4.
- ↑ Tishkoff; et al. (2009), „The Genetic Structure and History of Africans and African Americans“, Science, 324 (5930): 1035–44.
- ↑ 篠原徹 (1998) 『アフリカでケチを考えた – エチオピア・コンソの人びとと暮らし』筑摩書房〈ちくまプリマーブックス〉
- ↑ 竹内啓一総編集 (2012) 『世界地名大事典3 中東・アフリカ』朝倉書店、p.411。「コンソ」の項目担当者は藤本武。
- ↑ „Important Bird Area factsheet: Konso – Segen, Ethiopia“, BirdLife International website
- ↑ 篠原徹 (2002) 「エチオピア・コンソ社会における農耕の集約性」（掛谷誠編 『アフリカ農耕民の世界 – その在来性と変容』京都大学学術出版会）
- ↑ 篠原徹 (2005) 『自然を生きる技術 – 暮らしの民俗自然誌』吉川弘文館
- ↑ Hallpike, Christopher Robert (1972). The Konso of Ethiopia: a study of the values of a Cushitic people. Clarendon Press. p. 4.
| |||||||||||||||||||
