Konotacija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Konotacija (lot. con- – „su-“, „kartu“, notatio – „pastaba“) – kalbos vieneto (žodžio) šalutinė reikšmė, rodanti kalbos vartotojo santykį su sąvokomis ir jomis išreiškiamais objektais.
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių kalboje yra daug tokių žodžių, kurių vaizdingumas susilydęs su emocingumu. Pvz., ne pjauna, bet riekia duoną (siekiama vaizdingumo); ne velnias, bet raguotasis (siekiama sušvelninti reikšmę); ne žiūri, bet spokso į vitriną (siekiama išreikšti neigiamą emociją).
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |