Konkordansas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Konkordansas – abėcėlinis knygos arba teksto žodžių sąrašas, kuriame pateiktas atskiras žodis su kontekstu.

Tik tokie svarbūs kūriniai, kaip vedos,[1] Biblija, Koranas ar Šekspyro darbai, klasikinių lotynų ir graikų rašytojų kūryba,[2] turėjo konkordansus dar prieš atsirandant kompiuteriams, nes parengti konkordansus užimdavo daug laiko, būdavo sudėtinga ir brangu.

Konkordansas yra daugiau nei sąrašas; papildoma informacija paverčia jį daug darbo reikalaujančiu procesu net ir tada, kai naudojamasi kompiuteriais. Kartu su konkordansais matyti ir komentarai, apibrėžimai, temų indeksai.

Kai dar nebuvo kompiuterių ir nebuvo galima automatinė paieška, skaitytojai galėjo pasinaudoti didelės apimties teksto, pavyzdžiui, Biblijos, konkordansu ir rasti kiekvieną norimą žodį. Šiandien galimybė derinti kelių terminų užklausos rezultatus, kai ieškoma žodžių šalia kitų žodžių, padidino susidomėjimą konkordansais.

Dvikalbis konkordansas yra paremtas lygiagrečiaisiais tekstais.

Teminis konkordansas yra knygos (dažniausiai Biblijos) žodžių sąrašas su jų kontekstu. Priešingai nei tradiciniame, teminiame konkordanse ieškomas žodis nėra eilutėje. Geriausiai žinomas teminis konkordansas yra Neivo teminė Biblija (angl. Nave’s topical Bible).

Pirmąjį Biblijos konkordansą Vulgatai 1262 m. sudarė Hjugas iš Sen Šero ir 500 jam padėjusių vienuolių. 1448 m. rabinas Mordekajus Natanas paruošė Biblijos hebrajų kalba konkordansą. Tai truko dešimt metų. 1599 m. Henris Stefensas (Henry Stephens) išleido Naujojo Testamento graikų kalba konkordansą. Septuagintos (Senojo Testamento graikų kalba) konkordansą išleido Konradas Kiršeris (Conrad Kircher) keleriais metais vėliau – 1602 m. Pirmąjį Biblijos anglų kalba konkordansą 1550 m. išleido p. Marbekas (Marbeck). Vėliau, 1737 m. buvo išleistas Krudeno konkordansas (Cruden’s Concordance), 1807 m. Strongo konkordansas (Strong’s Concordance).

2010 m. išleista lietuviška Biblijos konkordancija (Šv. Rašto rodyklė) parengta Tomo Mačeliūno.[3]

Naudojimas kalbotyroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konkordansai dažniausiai naudojami kalbotyroje, kai analizuojamas tekstas. Pavyzdžiui galima:

  • palyginti skirtingų žodžių vartoseną;
  • analizuoti raktinius žodžius;
  • analizuoti žodžių sąrašus pagal dažnumą;
  • rasti ir analizuoti frazes ir frazeologizmus;
  • rasti mažesnius už sakinį elementus, pavyzdžiui, terminologijos, vertimų dvikalbiuose tekstuose ir vertimų atmintyse;
  • kurti abėcėlines rodykles ir žodžių sąrašus (taip pat naudinga leidybai).

Konkordavimo metodas plačiai naudojamas nacionaliniuose tekstynuose, pvz., Amerikos nacionaliniame tekstyne, Britų nacionaliniame tekstyne ir Dabartinės amerikiečių-anglų kalbos tekstyne, kurie laisvai prieinami internete.

Savarankiškos programos, kuriose naudojamas konkordavimo metodas, dar yra žinomos kaip konkordavimo programos arba konkordatoriai. Kai kurios savarankiškos programos geba apdoroti kalbos dalių ar sintaksines pažymas (anotacijas), o tai leidžia vartotojui atlikti sudėtingesnę kalbinę tekstų analizę arba tikslią kalbos vienetų paiešką.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bloomfield, Maurice (1990). A Vedic Concordance. Motilal Banarsidass Publ. ISBN 81-208-0654-9.
  2. Wisbey, Roy. „Concordance Making by Electronic Computer: Some Experiences with the Wiener Genesis“. The Modern Language Review, 57 (2), 161–172 (April 1962). DOI:10.2307/3720960. 
  3. Mačeliūnas, Tomas (2010). Biblijos konkordancija (Šv. Rašto rodyklė). Lietuvos Biblijos draugija. ISBN 9789986790747.