Konfederacija (valstybių sąjunga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konfederacija (iš lot. confoederatio – „sąjunga, susivienijimas“) – tokia valstybių santykių forma, kai į sąjungą įeinančios valstybės dalį savo kompetencijos perduoda konfederacijos valdymo institucijoms, tačiau išlieka suvereniais subjektais (gali pačios spręsti, kokias funkcijas perduoti, o kokias pasilikti). Kuriamos dažniausiai kariniais – gynybiniais tikslais.

Istorinės konfederacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]