Pereiti prie turinio

Kompotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džiovintų slyvų kompotas, patiektas ant Kūčių stalo

Kompotas (< pranc. compote < lot. compositus 'mišinys, mišrainė') – vaisių ir uogų gėrimas arba desertas. Vidurio ir Rytų Europoje kompotu vadinamas gėrimas iš vaisių arba uogų (šviežių, šaldytų, džiovintų), išvirtų cukraus sirupe su prieskoniais.[1] Patiekiamas šaltas, rečiau šiltas. Gaminamas iš braškių, abrikosų, razinų, kriaušių, slyvų, vyšnių, obuolių, rabarbarų ir kt. Prieskoniams naudojami gvazdikėliai, cinamonas, vanilė. Kompoto gėrimo tradicija atkeliavusi iš Bizantijos.[2]

Prancūziškas kompotas

Prancūziškas kompotas – tai cukraus sirupe (30–70 % koncentracijos) konservuoti vaisiai arba uogos (dažniausiai persikai, slyvos, trešnės ir kt.).[3] Nuvalyti ir nuplauti vaisiai arba uogos sudedami į indelius, pasterizuojami 85 °C arba sterilizuojami 100 °C temperatūroje ir sandariai uždaromi.[4]

  1. kompotas (1). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Maria Dembinska, Magdalena Thomas (tłum.), William Woys Weaver (red.): Food and Drink in Medieval Poland. Rediscovering a Cuisine of the Past.. Cloth: University of Pennsylvania Press, 1999, s. 153.
  3. Компот, Большая советская энциклопедия, T. XII (Кварнер—Конгур). – Москва: Советская энциклопедия, 1973
  4. kompotas (2). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006