Komarno tvirtovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 47°45′12″ š. pl. 18°8′15″ r. ilg. / 47.75333°š. pl. 18.13750°r. ilg. / 47.75333; 18.13750

Tvirtovės Monoštoro forto vaizdas iš paukščio skrydžio

Komarno tvirtovė, arba Komaromo tvirtovė (svk. Komárňanský pevnostný systém, veng. Komáromi erődrendszer) – XV–XIX a. fortifikacinių statinių sistema, išsidėsčiusi abiejuose Dunojaus krantuose: Slovakijos Komarne ir Vengrijos Komarome. Subyrėjus Austrijos-Vengrijos imperijai, buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau ir priklauso dviem kaimyninėms valstybėms. Vienos svarbiausių Austrijoje-Vengrijoje tvirtovės statyba praktiškai buvo užbaigta 1870 m., joje galėjo tilpti 200 tūkst. žmonių kariuomenė.

Tvirtovės objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvirtovės statiniai yra išsidėstę abiejuose miestuose:

  • slovakų pusėje (dauguma statinių): citadelė (Naujoji ir Senoji tvirtovės), stovinti Dunojaus ir Vaho upių santakoje,
  • vengrų pusėje – Monoštoro fortas (18501871 m., vok. Sandberg), Čilago fortas (18521870 m.) ir Ingmando fortas (1871–1877 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmas sargybos bokštas pastatytas XIII a. Vengrijos karaliaus Belos IV laikais. XV a. vietoj senosios pilies talkinant italų architektams iškilo kita, šiuo metu žinoma kaip Senoji tvirtovė. 15461592 m. tvirtovė sustiprinta bastionais. Imperatoriaus Leopoldo I įsakymu tvirtovė buvo išplėsta ir iki 1673 m. pastatyta Naujoji tvirtovė. Komarno niekada nebuvo užėmę turkai. Pasibaigus karams nuo XVIII a. Komarnas tapo klestinčiu Austrijos miestu, kuriam buvo suteiktos laisvo karališkojo miesto teisės.

Tvirtovėje saugų prieglobstį puolant Napoleono kariuomenei buvo radęs imperatorius Pranciškus II. 1809 m. jo įsakymu tvirtovė išplėsta pastatant dar 4 fortus skirtinguose Dunojaus krantuose. Kartu 18271839 m. sustiprinta ir citadelė. 18481849 m. revoliucijos Vengrijos karalystėje metu tvirtovę buvo užėmę sukilėliai, jiems kapituliavus – austrų ir rusų kariuomenės.

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvirtovėje daugelis objektų yra pritaikyti turistų lankymui, kiti, pasitraukus iš jų TSRS kariuomenei, tvarkomi, pritaikomi miesto poreikiams ar dar laukia renovacijos. Tvirtovės statiniuose abiejuose krantuose yra įsikūrę istorijos muziejai: Monoštoro forto muziejus, slovakų citadelėje – „Romos lapidariumas“, Ingmando forte – „Brigitionezių lapidariumas“. Čilago forto lankymas yra ribojamas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka