Komandoras: tolimoji pasaulio pusė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Komandoras: tolimoji pasaulio pusė
Master and Commander-The Far Side of the World poster.png
PavadinimasMaster and Commander: The Far Side of the World
Kilmės šalisFlag of the United States.svg JAV
RežisieriusPeter Weir
Prodiuseris (-iai)Peter Weir
Samuel Goldwyn Jr.
Duncan Henderson
Scenaristas (-ai)Peter Weir
John Collee
KompozitoriusIva Davies
Christopher Gordon
Richard Tognetti
VaidinaRussell Crowe
Paul Bettany
Metai2003
Žanraskarinė drama
Trukmė138 min.[1]
Kalbaanglų
Biudžetas150 mln. JAV dol.
Pajamos211,6 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Komandoras: tolimoji pasaulio pusė (angl. Master and Commander: The Far Side of the World) – 2003 m. JAV karinė drama, kurios scenarijaus autorius, prodiuseris ir režisierius Peter Weir. Filmo siužetas ir veikėjai adaptuoti pagal tris rašytojo Patrick O'Brian „Aubrey-Maturin“ Napoleono karų serijos romanus.[2] Filme Russell Crowe vaidina Karališkojo karinio jūrų laivyno kapitoną Jack Aubrey, o Paul Bettany vaidiną daktarą Stephen Maturin, laivo chirurgą.

Filmas, kurio sukūrimas kainavo 150 mln. dolerių, buvo bendra „20th Century Fox“, „Miramax Films“, „Universal Pictures“ ir „Samuel Goldwyn Films“ produkcija ir jis išleistas 2003 m. lapkričio 14 d. Filmas sulaukė nedidelės sėkmės kino teatrų kasose ir visame pasaulyje uždirbo 212 mln. dolerių.[3]

Jis buvo palankiai įvertintas kritikų ir pelnė BAFTA apdovanojimą už geriausią režisūrą.[4] Per 76-uosius „Oskarų“ apdovanojimus filmas buvo nominuotas dešimčiai „Oskarų“, įskaitant geriausio filmo ir geriausio režisieriaus nominacijas.[5][6] Jis laimėjo geriausios kinematografijos ir geriausio garso montažo nominacijas, tačiau likusias kategorijas laimėjo „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1805 metai. Europa atsidūrė Napoleono valdžioje, ir tik Karališkasis laivynas trukdo jam pasiekti visišką pergalę. Prie Pietų Amerikos krantų bręsta naujas konfliktas. Karo laivo „HMS Surprise“ kapitonas Jack Aubrey gauna įsakymą nuskandinti arba paimti į nelaisvę prancūzų kaperį „Acheron“, kuris buvo dislokuotas šiame regione. Po septynių savaičių netrumpo plaukiojimo „Acheron“ smogia pirmas ir visiškai paralyžiuoja „Surprise“ per susirėmimą, kurio metu Aubrey supranta, kad priešininko laivas yra jūriniu požiūriu pranašesnis už jo laivą. Kartu su savo artimu draugu ir patikėtiniu Stephen Maturin, kuris taip pat yra laivo chirurgas, Aubrey tenka rinktis: trauktis į Angliją ir pripažinti pralaimėjimą arba likti „Acheron“ malonei. Dabar Aubrey turi padaryti neįmanomą dalyką, jei nori išgyventi, pataisyti laivą, pasivyti priešą ir kaip nors nugalėti „Acheron“.

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ieškodamas vyrų, kurie atrodytų tarsi iš XIX a., P. Weir įdarbino daugybę papildomų aktorių iš Lenkijos.[3]

Filmo kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas sukurtas pagal Patrick O'Brian „Aubrey-Maturin“ romanus, tačiau nė vieno romano įvykiai nesutampa. Autorius rėmėsi tikrais Napoleono karų įvykiais, kuriuos aprašo pirmojo romano „Master and Commander“ įžangoje. Daugelis spekuliavo, kuris Karališkojo karinio jūrų laivyno kapitonas labiausiai atitinka išgalvotą personažą.[7] Karališkojo karinio jūrų laivyno muziejus mano, kad kapitonas Thomas Cochrane įkvėpė pirmojo romano personažą.[8] Nė vienas tikras kapitonas visiškai neprilygsta Aubrey, tačiau dviejų jūrų kapitonų – kapitono Thomas Cochrane ir kapitono William Woolsey – žygdarbiai įkvėpė romano įvykius.

Filme sujungti trijų skirtingų Patrick O'Briano romanų elementai, tačiau pagrindinis siužetas daugiausia paimtas iš jo dešimtojo romano „The Far Side of the World“. Tačiau filmo versijoje veiksmas vyksta ne 1812 m. per Anglijos–Amerikos karą, o 1805 m. per Napoleono karus, nes prodiuseriai norėjo neįžeisti Amerikos žiūrovų.[9] Todėl fiktyvus priešininkas buvo pakeistas iš „USS Norfolk“ į prancūzų fregatą „Acheron“. „Acheron“ laivą filme atkūrė filmo specialiųjų efektų komanda, kuri padarė skaitmenines „USS Constitution“ laivo, stovėjusio prie krantinės Bostone, skenavimo nuotraukas, pagal kurias buvo sukurtas kompiuterinis „Acheron“ modelis.[10] Į filmą neįtrauktos uostų scenos, o romanų moterų personažai nebuvo adaptuoti, išskyrus Brazilijos moteris vienoje scenoje.[2]

Filmavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai stengtasi atkurti autentišką XIX a. pradžios karo laivo išvaizdą ir atmosferą. Be 2 000 kepurių ir 1 900 porų batų, aktoriams buvo panaudota apie 400 kilogramų plaukų.[11]

Tačiau tik dešimt dienų iš tikrųjų buvo filmuojama jūroje laive „Rose“ (XVIII a. laivo „HMS Rose“ kopija).[3] Kitos scenos buvo nufilmuotos beveik 88 milijonų litrų talpos „Baja Studios“ rezervuare Meksikoje,[11][12][3] pastatytame filmuojant filmą „Titanikas“ (1997 m.).[13][11]

Buvo ir trečiasis „HMS Surprise“ modelis, kurį sukūrė „Weta Workshop“. Visi aktoriai buvo nuodugniai supažindinti su to laikotarpio karinio jūrų laivyno gyvenimu, kad jų vaidyba būtų kuo autentiškesnė. Filme naudoti Rusijos karinių jūrų pajėgų šešių ir keturių burių jalai, kuriuos tiekė „Central Coast Charters“ ir „Boat Base Monterey“. Jų tikroviška XVIII a. išvaizda papildė atstatytos „Rose“, kurios laivą „Thorn“ buvo galima naudoti tik Brazilijos scenoje, istorinį tikslumą.

„Komandoras: tolimoji pasaulio pusė“ buvo pirmasis ne dokumentinis filmas, nufilmuotas Galapaguose.[3] Filmavimas vyko 2002 m. birželio–lapkričio mėn.

Garsas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garso dizaineris Richard King filmui pelnė „Oskarą“ už garso efektus, nes labai stengėsi įrašyti tikroviškus garsus, ypač mūšio ir audros scenose.[14] King ir režisierius Peter Weir iš pradžių kelis mėnesius skaitė Patrick O'Brian romanus, ieškodami garsų, kurie galėjo būti girdimi laive, aprašymų, pavyzdžiui, patrankų ugnies „skardus riksmas“ ir virš galvos praskriejančio patrankos sviedinio „gilus ūžesys“.[14]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „MASTER AND COMMANDER – THE FAR SIDE OF THE WORLD (12A)“. British Board of Film Classification. 2003-10-28. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2015-10-01. 
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 French, Philip (2003-11-22). „Command performance“. The Guardian. Suarchyvuotas originalas 2021-01-26. Nuoroda tikrinta 2021-03-01. 
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Fuster, Jeremy (2018-11-13). „'Master and Commander': 15th Anniversary of the Franchise That Never Was“. The Wrap. Suarchyvuotas originalas 2020-11-29. Nuoroda tikrinta 2021-02-18. 
  4. ↑ „Film: David Lean Award for Achievement in Direction in 2004“. BAFTA. Suarchyvuotas originalas 2020-10-27. Nuoroda tikrinta 2021-02-21. 
  5. ↑ „Terry Lawson Picks The Oscars“. Detroit Free Press. 2004-03-01. p. 2. Suarchyvuotas originalas 2022-09-21. Nuoroda tikrinta 2022-09-21 – via Newspapers.com. 
  6. ↑ „The 76th Academy Awards (2004) Nominees and Winners“. oscars.org. Suarchyvuotas originalas 2012-09-29. Nuoroda tikrinta 2011-11-20. 
  7. ↑ Cordingly, David (2007-09-02). „The real master and commander“. The Telegraph. Suarchyvuotas originalas 2022-01-12. Nuoroda tikrinta 2016-11-30. 
  8. ↑ „Thomas Cochrane“. Greenwich: National Maritime Museum, Royals Museums. Suarchyvuotas originalas February 18, 2021. Nuoroda tikrinta December 4, 2016. 
  9. ↑ „The British Navy Sails again in "Master and Commander"“. www.stfrancis.edu. Suarchyvuotas originalas 2016-10-29. Nuoroda tikrinta 2017-08-29. 
  10. ↑ Hendrix, Steve (2003-11-16). „Now Playing at a Theater Near You: Old Ironsides“. The Washington Post. Suarchyvuotas originalas 2015-02-20. Nuoroda tikrinta 2017-09-04. 
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 Epstein, Jacob (2003-11-16). „Film; 'Master and Commander': On the Far Side of Credibility“. The New York Times. Suarchyvuotas originalas 2020-11-12. Nuoroda tikrinta 2021-02-21. 
  12. ↑ Tobias, Scott (2019-01-04). „Revisiting Hours: Ships Ahoy — 'Master and Commander'“. Rolling Stone. Suarchyvuotas originalas 2021-01-17. Nuoroda tikrinta 2021-02-18. 
  13. ↑ „Master and Commander: The Far Side of the World“. RogerEbert.com. Suarchyvuotas originalas 2021-01-12. Nuoroda tikrinta 2021-01-10. 
  14. ↑ 14,0 14,1 „"The Sounds of Realism in 'Master and Commander'" - National Public Radio interview with Richard King“. Npr.org. 2003-11-13. Suarchyvuotas originalas 2012-03-17. Nuoroda tikrinta 2012-04-28. 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Komandoras:_tolimoji_pasaulio_pusė&oldid=6860850"