Koljasujus
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Koljasujus (isp. Collasuyo, keč. Qullasuyu) – toliausiai į pietus nutolusi Inkų imperijos (Tauantisujaus) žemė. Pavadinimas kilo nuo kečujų žodžio qulla reiškiančio pietus bei pietinį kečujų pogrupį – koljus. Koljasujus apėmė Andų ir aplinkinių aukštikalnių sritis, besidriekiančias tolyn į pietus nuo Kusko – per dabartinę pietų Peru, vakarų Boliviją, šiaurės Čilę ir šiaurės vakarų Argentiną. Į Koljasujų pateko inkų (vadovaujamų Huaina Kapako) užkariauti aimarai, diagitai, dalis mapučių ir kitos, dabar išnykusios, tautos (čičai, karankai, lupakai, jamparai, purumaukai, omagvakai, čaniai). XV a. pab. įvykusiame Maulės mūšyje tarp kečujų ir mapučių nustatyta pietinė Inkų imperijos riba, kuri ėjo Maulės upe. Kaip ir kitose užkariautose žemėse, Koljasujuje inkai tiesė kelius (inkų keliai), statė gynybinius bokštus (pukaras). Inkų imperija didžiąja dalimi užsiklojo ant seniau čia gyvavusių aimarų valstybių (Tihuanako kultūros) ir „suinkino“ didelę dalį krašto gyventojų.
Koljasujus žlugo 1535–1541 m. įsiveržus ispanams.
Vamaniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koljasujus buvo padalintas į šias sritis, vadinamas vamaniais (wamani):