Koljasujus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Inkų imperijos žemės: Koljasujus pažymėtas mėlynai
Koljasujaus vėliava (wiphala)
Samaipatos fortas rytų Koljasujuje
Tilkaros tvirtovė pietryčių Koljasujuje

Koljasujus (isp. Collasuyo, keč. Qullasuyu) – toliausiai į pietus nutolusi Inkų imperijos (Tauantisujaus) žemė. Pavadinimas kilo nuo kečujų žodžio qulla reiškiančio pietus bei pietinį kečujų pogrupį – koljus. Koljasujus apėmė Andų ir aplinkinių aukštikalnių sritis, besidriekiančias tolyn į pietus nuo Kusko – per dabartinę pietų Peru, vakarų Boliviją, šiaurės Čilę ir šiaurės vakarų Argentiną. Į Koljasujų pateko inkų (vadovaujamų Huaina Kapako) užkariauti aimarai, diagitai, dalis mapučių ir kitos, dabar išnykusios, tautos (čičai, karankai, lupakai, jamparai, purumaukai, omagvakai, čaniai). XV a. pab. įvykusiame Maulės mūšyje tarp kečujų ir mapučių nustatyta pietinė Inkų imperijos riba, kuri ėjo Maulės upe. Kaip ir kitose užkariautose žemėse, Koljasujuje inkai tiesė kelius (inkų keliai), statė gynybinius bokštus (pukaras). Inkų imperija didžiąja dalimi užsiklojo ant seniau čia gyvavusių aimarų valstybių (Tihuanako kultūros) ir „suinkino“ didelę dalį krašto gyventojų.

Koljasujus žlugo 15351541 m. įsiveržus ispanams.

Vamaniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koljasujus buvo padalintas į šias sritis, vadinamas vamaniais (wamani):