Kolinda Grabar-Kitarović

Kolinda Grabar-Kitarovič
Kroatijos prezidentė

K. Grabar-Kitarović 2015 m.
Gimė	1968 m. balandžio 29 d. (55 metai) Rijeka, Jugoslavija
Sutuoktinis (-ė)	Jakov Kitarović
Kroatijos prezidentė
Ėjo pareigas	2015 m. vasario 19 d. – 2020 m.
Ankstesnis	Ivo Josipović
Vėlesnis	Zoran Milanović

Partija	Kroatijos demokratijos sąjunga

Vikiteka	Kolinda Grabar-Kitarović

Kolinda Grabar-Kitarovič (kroat. Kolinda Grabar-Kitarović, g. 1968 m. balandžio 29 d. Rijekoje, Jugoslavijoje) – kroatų diplomatė, politinė ir valstybės veikėja. 2015–2020 m. – Kroatijos prezidentė, pirmoji moteris šiame poste nuo daugiapartinių rinkimų pradžios 1990 m.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal mokyklų apsikeitimų programą, 1986 m. baigė Los Alamoso vidurinę mokyklą Naujojoje Meksikoje, JAV. Grįžusi į Jugoslaviją, studijavo anglų ir ispanų kalbas ir literatūrą Zagrebo universitete, kurį baigė 1992 m. 1995–1996 m. studijavo Vienos diplomatijos akademijoje. 2000 m. Zagrebo universitete apsigynė tarptautinių santykių magistro laipsnį. Vėliau buvo Fulbraito stipendijatė Džordžo Vašingtono universitete, Luksičiaus stipendijatė Harvardo universiteto Kenedžio vyriausybės mokykloje, pakviesta mokslinė bendradarbė Džono Hopkinso universiteto Tarptautinių santykių tyrimų mokykloje Vašingtone.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. pradėjo dirbti patarėja tarptautinio bendradarbiavimo departamente Kroatijos mokslo ir technologijų ministerijoje, vėliau – užsienio reikalų ministerijoje (URM). 1995 m. tapo URM Šiaurės Amerikos departamento direktore. 1997–2000 m. dirbo diplomatijos patarėja ir ambasadoriaus pavaduotoja Kroatijos ambasadoje Kanadoje. Po to grįžo į URM.

2003 m. išrinkta į Kroatijos parlamentą. 2003 m. gruodį tapo europinės integracijos ministre. 2005 m. vasarį jai tapus URM ministre, reikėjo orientuoti šalį integacijos į Europos Sąjungą ir NATO kryptimi. 2008–2011 m. buvo Kroatijos ambasadore JAV. 2011 m. liepą pradėjo dirbti NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja viešosios diplomatijos klausimais.

2016 m. gegužę Irano prezidento Hassan Rouhani kvietimu lankėsi Irane, kur jai buvo pasiūlyta tarpininkauti santykiuose tarp Irano ir Europos Sąjungos.

1993–2015 m. buvo Kroatijos demokratijos sąjungos narė.

2015–2020 m. buvo Kroatijos prezidentė. 2020 m. sausio 5 d. šalies prezidento II rinkimų rate surinkusi apie 47 % balsų, pralaimėjo buvusiam premjerui Zoranui Milanovičiui.^[1]