Kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomija - kolektyvinės darbo teisės principas. Apima kolektyvinių darbo santykių subjektų laisvę sudaryti sutartis, susitarimus, t. y. kolektyvines sutartis, jas (pa)keisti bei nutraukti, taip pat pasirinkti savo santykiams reguliuoti taikytiną teisę ir kt. Veiklos laisvės nuo valstybės kyšimosi kolektyvinių darbo santykių srityje garantija.

Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomija (vok. Tarifautonomie - 'tarifinė autonomija) Vokietijoje konstituciškai garantuojama per koalicijų laisvę (9 str. 3 d., Artikel 9 Absatz 3). Autonomiją konkretizuoja Vokietijos kolektyvinių sutarčių įstatymas (vok. Tarifvertragsgesetz)[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]