Kolektyvinių darbo ginčų sprendimas pasitelkiant tarpininką

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kolektyvinių darbo ginčų sprendimas pasitelkiant tarpininką - kolektyvinių ginčų sprendimo būdas (kiti - Trečiųjų teismas, darbo arbitražas, teismas). Užduotis – suderinti šalių interesus ir pasiekti abi puses tenkinantį susitarimą (LR darbo kodeksas, 75-1 str. 1 d.).

Tarpininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpininką pasirenka kolektyvinio darbo ginčo šalys bendru sutarimu iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto tarpininkų sąrašo per 3 darbo dienas nuo darbdavio pranešimo apie sprendimą dėl gautų reikalavimų gavimo dienos. Šalims nesusitarus dėl tarpininko paskyrimo, jį burtais ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių kreipimosi parenka trišalės tarybos sekretoriatas.

Kolektyvinis darbo ginčas pasitelkiant tarpininką turi būti išspręstas per 10 dienų nuo tarpininko paskyrimo (parinkimo) dienos. Šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas. Darbdavys ar darbdavių organizacija turi sudaryti tarpininkui darbo sąlygas.

Tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas tarp ginčo šalių yra įforminamas raštu. Jis yra ginčo šalims privalomas vykdyti susitarime nustatytais terminais ir tvarka. Tuo atveju, jeigu tarpininkavimo metu kolektyvinio darbo ginčo šalių atstovams susitarimo priimti nepavyksta, surašomas nesutarimų protokolas. Susitarimą ar nesutarimų protokolą pasirašo ginčo šalių atstovai ir tarpininkas.

Į tarpininkų sąrašus gali būti įtraukiami nepriekaištingos reputacijos ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams spręsti, fiziniai asmenys.

Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų parinkimo, tarpininkavimo, tarpininkų darbo apmokėjimo tvarką nustato LR Vyriausybė[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)